Mat Auryn "Mastering Magick"

 

⭐⭐⭐⭐

Tai pirmosios knygos „Psychic Witch“ tęsinys. Šioje knygoje autorius vėl mokina kaip įjungti savo smegenis dirbti alpha režimu. Tačiau šioje knygoje jis skiria dėmesį žmonėms turintiems ADHD ir afantaziją. Pateikia nemažai pratimų ir burtų, kuriems nereikia didelio susikoncentravimo. 

Kadangi pats turiu ADHD ir man sunku susikaupti, knygos pratimai atrodo iš pažiūros lengvesni nei buvo pirmojoje knygoje. Taip pat autorius vėl primena, kad alpha režimą mes visi pasiekiam skaitydami knygas, ypač fantastines. Autorius nemažai papasakoja apie savo vaikystę su labai religingais ir žiauriais seneliais, nuo kurių slėpė savo knygas apie magiją. Net aprašo labai juokingą istoriją kaip jis kepė sausainius vaikystėje. Tačiau tai ne bereikšmės istorijos, jos padeda lengviau suprasti jo pateikiamą informaciją. 

Šioje knygoje autorius glaustai paaiškina knygos „The Kybalion“ esminius okultizmo principus. Taip pat daug dėmesio skiriama elementams ir planetoms. Šituos skyrius buvo įdomiausia skaityti. 

Autorius labiausiai aiškina magiją pasitelkdamas pavyzdžius. Skaityti iš tikrųjų buvo lengva ir aiškiai viskas pateikta.  

Tyla Audroje, Asta Jolanta Miškinytė, Donata Kontenienė, Ilona Madelaine "Keturios meilės istorijos"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai keturios kalėdinės novelės parašytos mano mėgstamų autorių. Kiekviena novelė niekuo nesusijusi su kita. Tai istorijos iš „Imbierinių širdelių“ projekto. 

Tyla Audroje „Gal kada nors...“. Tai istorija apie neįgalųjį Žilviną ir nelaimingąją Skaistę. Kurie susitiko prieš pat Kalėdas. Dar nebuvo tekę skaityti apie neįgalų veikėją meilės romane. Ši autorė moka paliesti jautrias stygas ir sukurti išskirtinius veikėjus. Man labai patiko ši novelė. Gal ir nelabai kalėdiška, bet jautri ir nuoširdi. 

Asta Jolanta Miškinytė „Vienišų širdžių dėlionė“. Istorija apie dvi drauges, kurios pasikviečia į svečius du pažįstamus. Vakarieniaujant įvyksta visokių nesusipratimų, bet viskas baigiasi gražiai. Skaitėsi lengvai ir patiko labai. Meilę galima atrasti visai netikėtai. 

Donata Kontenienė „Kažkas stebuklingo, arba dvi minutės po vidurnakčio“. Šita istorija greičiausiai yra apie veikėjus iš tų autorės knygų, kurių dar nesu skaitęs. Juma laukiasi nuo savo vyro Danielio, na ir jų laukia stebuklas per Naujus Metus. Labai linksma ir aistringa istorija. 

Ilona Madelaine „Kalėdos Piktavilkiuose“. Veikėjai iš autorės „Nuodo“ grįžta su kalėdine istorija. Labai tradicinė ir aistringa novelė. Turbūt mano mėgstamiausia iš visų šitų keturių.

Toshikazu Kawaguchi "Kol dar neišaiškėjo tiesa"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai antroji serijos knyga, kurioje sutinkame dar keturias istorijas apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku. 

Kaip ir pirmojoje knygoje, taip ir šioje į kavinukę ateina žmonės, kurie nori nusikelti laikinai į praeitį ar ateitį. Mane pavergė tas japoniškas minimalizmas ir jautrios istorijos. Turbūt visi norėtume grįžti į praeitį ir pamatyti jau mirusius mūsų mylimus žmones bent kelioms minutėms. Na, ir šiek tiek sužinoma apie vaiduoklę ir kas ją pakeis tolimesnėse knygose... 

Knyga man labai patiko. Mėgstu tokias istorijas su žiupsneliu fantastikos. O kaip parašyta ant knygos: tam, kad judėtum pirmyn reikia susitaikyti su praeitimi. O ši kavinukė būtent tai ir suteikia savo klientams. Visa knyga buvo tokia jauki ir graži, kad trūksta žodžių apsakyti. Kartais sielai reikia tokių istorijų, kokios yra šioje knygoje. 

Rekomenduoju knygą, tiems kas jau skaitė pirmą dalį ir visiems japoniškos literatūros gerbėjams.

Benas Lyris "Kunigo širdies dienoraštis"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Su nekantrumu laukiau kada mano biblioteka gaus šią knygą ir vos parsinešęs ėmiau skaityti. Tai jau antroji kunigo knyga, kurią skaičiau. 

Ši knyga kaip ir paskutinė labai jautri, graži ir kupina meilės. Jau nuo pirmų puslapių braukiau ašaras kaip taikliai kunigas pataikė į mano širdį. Pirmąją citatą, kurią išsirašiau buvo ši: „...patariu savo širdyje saugoti mylimo žmogaus paveikslą ir tikėti, kad ateis laikas, ta erdvė, ta būsena, kai vėl susitiksite.“ Ši citata mane ne tik paguodė, bet ir davė vilties. Ir nors skyriai trumpi, jų daug, skubėti skaityti nereikia. Šią knygą reikia sugerti į save ir iš jos pasisemti išminties. 

Antroji citata, kuri mane pravirkdė buvo ši: „Žmogus, kuris sako nebeturįs jėgų ir nori palikti šį pasaulį, iš tiesų trokšta gyventi.“ Tokia tikra tiesa... Savižudybė man labai opi tema ir tik dabar suvokiau skaitant šią knygą, kad visada norėjau gyventi... 

Benas yra labai jautrios sielos kunigas rašantis tokias knygas, kurios griebia už širdies. Planuoju susimedžioti senesnes jo knygas, nes šio kunigo norisi klausytis (skaityti) ir klausytis. Labai rekomenduoju šią knygą VISIEMS. Nesvarbu tiki Dievu, ar ne, nes šioje knygoje gausi dozę gerumo, kuris tikėtina ir tave pavers geresniu žmogumi.

Olivia Ruiz "Komoda spalvotais stalčiais"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Po močiutės mirties vienai merginai atitenka komoda su spalvotais stalčiais. Viename stalčiuje ji randa voką su močiutės laišku. Prasideda ilgas pasakojimas kaip jos močiutė su seserimis bėgo iš Ispanijos į Prancūziją....

Ši knyga tai nuostabi šeimos istorija, kuri buvo paslėpta komodoje. Nors knyga ir labai plona, bet beskaitant susiliejau su veikėjais ir jie tapo tokie artimi. Ši istorija taip pat moteriška, nes pasakojama apie senelės Ritos ir kitų šeimos moterų likimą. Beskaitant tikrai nubraukiau ir vieną kitą ašarą, nes knyga tikrai jautri ir paliečianti širdį.

Tai pirmoji mano pažintis su šia autore. Skaitėsi labai lengvai, sudomino nuo pirmų puslapių. 

Rekomenduoju visiems ieškantiems jautrių istorijų su... gražiomis pabaigomis. 

Lavisa Spell "Meilė devyniaragė"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Benediktas su Silvija vieną gruodžio vakarą užsuka pas raganaitę Runą išsiburti. Bet Silvijai nepatinka tai, ką išgirsta. Benediktas grįžta atsiprašyti už Silvijos dramą. Grįžta jis ir kitą dieną pas Runą... Netrukus abu pradeda traukti vienas prie kito...

Kaip ir dera skaičiau knygą Kalėdiniu laikotarpiu. Autorė taip puikiai moka rašyti apie raganas, kad sunku buvo pasitraukti nuo knygos skaitymo. Knygą sudaro 13 skyrių, arba 13 dienų iki Kalėdų. Per kurias rutuliojasi Benedikto ir Runos santykiai. Abu tikrai ne šventuoliai ir su stipriais charakteriais. Nuo pat pradžių Runa su Benediktu kapojasi žodžiais. 

Skaitant knygą pajutau tą Kalėdinę dvasią ir jaukumą. O intrigos, kurias sukėlė Silvija, burtai, 13 raganų ratelis ir žinoma meilė – apsuko man galvą gerąja prasme. Beskaitant įsivaizdavau Runos krautuvėlę kaip vieną raganų krautuvėlę Kaune, kurią pasitaikius progai visada aplankau. Na, o kaip neparašyti apie katę Hekatę. Kaip ir priklauso raganai – katė juoda ir įnoringa. Labai džiaugiuosi kai rašytojai savo knygose aprašo ir augintinius. O kadangi pats esu raganius ir auginu dvi kates – knyga man buvo kaip medus. Skaityti apie raganas ir meilę – mano malonumas. 

Tad rekomenduoju perskaityti knygą gruodžio mėnesį, tiems kam patinka raganos ir nepaprastos meilės istorijos. 

Daniel Keyes "Mįslinga Billio Milligano istorija"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Šita knyga yra apie vyruką, kuris turėjo 24 asmenybes ir pateko į kalėjimą, nes viena iš jų įvykdė nusikaltimą. Apie knygą nieko nežinojau kol nepamačiau vienos blogerės youtube kanale. Labai sudomino kaip ji pasakojo apie knygą ir ji man rekomendavo šią knygą. Tad pasiryžau skaityti tokią storulę.

Knyga buvo labai įdomi, nors skaitėsi gan lėtai, šriftas smulkus, 500 puslapių... Nelengva knyga. Bet susipažinau su tokiu išties gyvenusių vyruku. Kodėl susidomėjau juo? Nes pats turiu DID. Mano žiniomis kiek galiu atsiminti turiu 7 asmenybes. O gal yra ir daugiau kurių nepažįstu... Taip ir Billis Milliganas nežinojo kiek iš tikrųjų pas jį asmenybių, apie jas jis sužinojo tik vykstant teismo procesui ir po jo. 

Knyga padalinta yra tris dalis. Pirmoje aprašomas teismo procesas. Antrojoje dalyje rašoma apie Billio vaikystę. Trečiojoje dalyje tęsiama apie rašytoją, kuris rašė jo biografiją ir toliau apie patį Bilį. Labai džiaugiuosi, kad tokia knyga pasirodė lietuvių kalba, nes apie DID knygų tikrai nėra mano žiniomis. Ir nors knygoje aprašomi jau seniai vykę įvykiai, bet dauguma terminų iki šiol naudojama psichiatrijoje. Aišku, ką labai domina DID, informacijos anglų kalba PILNA ir yra nemažai youtuber‘ių. Tik reikia gerai atsirinkti, kurie tikrai turi šį sindromą, o kurie tik apsimetinėja. Aš žiūriu vienos merginos youtube kanalą, kur ji daugiau pasakoja apie patį sindromą iki smulkmenų ir mažiau apie save. 

Nė kiek nesigailiu tiek daug laiko skyręs Billio istorijai. Buvo labai įdomu, labai patiko, ir nors nesu tokių knygų gerbėjas, bet artima tema mane palietė ir jaučiau rezonavimą su Billiu ir kaip jis jautėsi. Knyga tikrai jautri ir išsami. Rekomenduoju tiems kas domisi psichinėmis ligomis ir biografijomis. 

Isabel Allende "Tik vėjas žino mano vardą"

⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Knyga prasideda 1938 metais Vienoje, Austrija per Krištolinę naktį. Netrukus po to Samuelį išsiunčia į Angliją ir savo tėvų daugiau jis nepamato. Istorija plėtosi apie skirtingus veikėjus: Samuelį, Anitą, Seleną ir Letisiją. Istorija persikelia į 2019 metus kada Donaldo Trumpo valdoma JAV nebepriėmė imigrantų, o būtent tokia buvo neregė mergaitė Anita...

Knygos pradžia mane labai sudomino, nes prasidėjo nacių valdomoje Austrijoje, sudomino ir šių laikų imigrantų krizė bei kenčiantys žmonės. Visus istorijos veikėjus siejo imigracija. Knyga tikrai gan jautri ir aktuali šiems laikams. Man visai patiko, bet pilnai nesužavėjo. Buvo labai mažai dialogų ir dėl to skaityti buvo truputį sunku. Vertinti irgi sunkoka knygą, nes ji nei bloga, nei gera.

Tai pirmoji autorės knyga, su kuria susidūriau ir man jos rašymo stilius visai patiko. Labiausiai man patiko skaityti apie Samuelį, nes jis kaip ir pagrindinis veikėjas nuo pat knygos pradžios. Nelabai ką turiu pasakyti apie šią knygą, patiko bet tikrai neįsimins ilgam. Be to ir imigracijos tema man svetima, tačiau susipažinti su tuo, kaip veikėjams teko bėgti iš savo tėvynių – buvo jautru ir mane sujaudino. Galop visų veikėjų keliai susikirto – man tai buvo gražu. Knygoje taip pat kalbama daug apie Covid pandemiją ir kaip veikėjai su ja gyveno. Bet nepaisant spalvingo viršelio su strelicijomis, man knygai pritrūko spalvų. Viskas buvo gan niūroka, vienintelė Anita išlaikė pozityvumą. 

Rekomenduočiau knygą visiems autorės gerbėjams ir imigrantams, o ypač tiems, kurie ketina emigruoti. Nepaisant sunkaus kelio galima susikurti laimingą gyvenimą svetur. 

Ina Les "Visos tavo spalvos"

⭐⭐⭐⭐⭐

Monika išsiskyrusi augina autistišką sūnų. Kartą savaitėje jį prižiūri jo tėtis. Netikėtai Adomas pasako Monikai, kad ves savo merginą Austėją. Tą pačią dieną jos draugas Rimantas prisipažįsta meile. Kaip seksis Monikai tvarkytis ne tik su problematišku sūnumi, bet ir savo širdies reikalais?

Šioje knygoje tema autizmas. Labai džiaugiuosi, kad autorė parašė tokią rimtą ir naudingą knygą. Ta meilės linija knygoje man net nebebuvo įdomi, mane domino Monikos sūnelis Matas ir kaip jam seksis. Taigi kodėl? Na, nesu diagnozuotas oficialiai ir e-sveikatoje neturiu autizmo diagnozės, bet turiu visus autizmo simptomus. Knygoje buvo parašyta, kad Matukas krenta ant žemės ir klykia. O jeigu aš papasakočiau kaip aš klykdavau ir dar sukdavausi ratu aplink ant grindų... Užtai mane mušė... Gera buvo knygoje skaityti, kad Matukas gauna terapijas ir turi tokią supratingą mamą. Mano laikais to nebuvo. Teko apsimesti „normaliu“, kad išgyventi. 

Skaitant tikrai prisiminiau save vaikystėje. Kaip ir vaikystėje, taip ir dabar man reikalinga rutina ir nuspėjamumas. Gal dėl to ir skaitau meilės romanus, nes man reikia nuspėjamumo. Ir mane siutas ėmė ant tų veikėjų, kurie laikė autizmą tik „blogu elgesiu“. Vargšė Monika, ką jai kaip mamai teko iškęsti iš aplinkinių.

Man šita knyga gerokai labiau patiko nei pirmoji autorės knygas, nes čia aprašomas rimtas dalykas ir tos meilės-seilės tampa antraplaniu dalyku. Sveikinu autorę, kad parašė knygą apie autistišką veikėją. Bet kiek pastebėjau tiek akademinėje literatūroje, tiek grožinėje visada vaikai aprašomi. O kur suaugusieji? Čia toks mano pastebėjimas. 

Knyga skaitėsi labai lengvai, skyriai neilgi. Labai džiaugiuosi, kad galėjau perskaityti šią įdomią ir jautrią knygą. Nors paskaičius atsiliepimus mačiau, kad daug ką sujaudino knyga, aš nebuvau sugraudintas, nes motinystė nėra ta tema kuri mane paliečia. Kaip jau minėjau prieš tai – man buvo įdomus pats Matuko gyvenimas ir kaip jis tvarkosi su pasauliu. 

Rekomenduoju knygą visoms mamoms, o ypač autizmą turinčių vaikų mamoms. Bei visiems kurie nori sužinoti apie autizmą daugiau.

Tahereh Mafi "Begalinės gijos"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai antroji „Džinų išrinktosios“ knyga. Veiksmas prasideda ten kur baigėsi pirmoji knyga: Tulano karalius pagrobęs Alizę išsiskraidina ant drakono į savo šalį. Kai tuo tarpu Kamranas paveiktas magijos bando atsigauti ir siekia keršto Alizei bei Kyrui. O Alizė susimokė su Kyro motina į nužudyti. Tačiau ar viskas taip paprasta?

Kaip ir pirmoji, taip ir antroji knyga man labai patiko. Šioje netgi daugiau veiksmo. Veikėjai išgyvena tikras kovas viduje. O svarbiausia sunku nuspėti, kas vyks toliau. Vaje kaip mane įtraukė ši knyga! O tas meilės trikampis spėju baigsis kažkuo žiauriu. Na, bet reikia sulaukti kitos dalies.

Aš palaikau Kamraną. Kyras man irgi patinka, nors yra blogiukas, o blogiukai mano arkliukas. Kaip sunku pasirinkti iš dviejų!  Tad dabar laukiu nesulaukiu kada bus išversta trečioji knyga. Mane tikrai užkabino ši istorija ir nors serijų skaityti nemėgėjas esu, bet kai taip gražiai parašyta ir dar gražiau išvesta – norisi skaityti ir nepadėti į šoną. O jau vien kaip man patiko drabužių aprašymai ir gamtos vaizdai. Atrodo filmą žiūrėjau, o ne skaičiau knygą. Visi žino kaip man patinka rytietiški pasauliai, puošnūs rūbai ir meilės trikampiai. 

Na, o knygos galas nebuvo toks plot twist kaip pirmoje dalyje. Tačiau dabar žiauriai laukiu trečiosios knygos. O autorės turi dar parašyti ketvirtą ir penktą knygas. 

Rekomenduoju kaip patinka gan ramus siužetas, bet su aštria pabaiga, meilės trikampiai ir žinoma YA fantastika.

Hisashi Kashiwai "Prarastųjų receptų užkandinė"

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai knyga apie mažą užkandinę, kur dirba tėtis ir dukra. Bet jie šiaip gamina maistą, bet ir yra maisto detektyvai. Žmonės ateina pas juos ieškodami savo ragauto seniai maisto. Ir užkandinės darbuotojai jį randa ir pagamina klientui. 

Dar viena japonų literatūros knyga, kurią perskaičiau ir man labai patiko. Patiko, nes buvo katinas ir žinoma labai mėgstu gaminti maistą. Ypač azijietišką. Knygoje tikrai daug tradicinių japonų patiekalų pavadinimų, su kuriais susipažinau. Netrūksta ir japonų kultūros bei religijos dalykėlių. Visa knyga persmelkta japonų kultūra. 

Jau pastebėjau, kad japonų literatūra labai minimalistinė. Nors gyvenime nepakenčiu minimalizmo, bet literatūroje man tai labai patinka. Tad ir šioje knygoje viskas buvo aprašyta paprastai ir aiškiai. Knygoje yra šešios istorijos, kuriose vis kitoks patiekalas išieškomas ir pagaminamas. 

Labai laukiu ar bus išverstos kitos serijos knygos. Jų pasirodo šiuo metu yra 11, bet visos japonų kalboje... Tad su nekantrumu laukiu kitų knygų ir naujų maisto istorijų. Nes juk maistas visada susiejamas ir su kažkokiu brangiu žmogumi bei gyvenimo istorija. Būtent tai ir buvo aprašoma knygoje. 

Rekomenduoju visiems japoniškos virtuvės gerbėjams ir žinoma visiems, kuriems patinka Japonija. (Bei katinai. Vienas pūkuotis ten vis pasirodydavo).

Toshikazu Kawaguchi "Kol dar neatšalo kava"

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai knyga apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, tačiau tam yra keletas griežtų taisyklių.

Nesu didelis japonų literatūros mėgėjas ar žinovas. Esu skaitęs vos kelias mangas, Haruki Murakami ir Koji Suzuki. Bet mane sudomino šita serija. Pradėjau skaityti ir.... NEGALĖJAU NUTRAUKTI. Taip įsijaučiau į knygą ir veikėjus. Knygoje yra vos 4 skyriai – 4 istorijos. Tad vieną perskaičius jau norisi imtis kitos. Skaitėsi labai lengvai, nors su japonų literatūra yra šioks toks niuansas, kad ją nelengva suprasti ir skaityti, bet bent jau šitas autorius rašo suprantamai. Visos istorijos tikrai jautrios ir gražios.

Sužinojau įdomų faktą – vaiduokliai lankosi tualete. xD Ir tą moterį su balta suknele mačiau kaip Kayako Saeki iš filmo „Pagieža“. Juokiausi skaitydamas garsiai. Mano nuomone šioje knygutėje netrūko ir siaubo, ir mistikos ir net humoro. Tikrai gėriau kavą skaitydamas ir dar rudenį. Kažkaip manęs šita knyga laukė kol ateis ruduo. O kadangi jau Helovynas ne už kalnų – tai tokia mistinė knyga pats tas paskaityti. 

Nedėjau jokių vilčių į knygą. Pasiėmiau ją ir leidau autoriui mane nustebinti. Ir jam pavyko! Kelionės laiku, mistiška kavinukė, keisti veikėjai, siaubo ir humoro žanras – na ko daugiau reikia praleisti puikiai laiką? Manau reikės daugiau dėmesio atkreipti į japonų literatūrą – joje galima rasti tikrų perliukų. Ir aišku pamąsčiau, o ką gi aš veikčiau praeityje? Ilgai galvoti nereikėjo: pasakyčiau savo močiutei prieš mirtį, kad ją labai mylėjau.

Rekomenduoju visiems keistų knygų mėgėjams. 

Jessamine Chan "Gerų motinų mokykla"

⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Frida sunkiai dirba. Ji išsiskyrusi su Gastu ir kas kelios dienos augina savo dukrelę Harietą. Bet taip pervargusi nuo darbo ir vaiko priežiūros ji pamiršta aplankalą darbe ir palieka mažą dukrelę vieną namuose. Kažkas iš kaimynų paskundžia ją vaiko teisėms ir policijai. Taip iš Fridos atimamos teisės globoti Harietą... Po teismo ji iškeliauja į naujovišką mokyklą blogoms motinoms, kurioje turi pasitaisyti....

Nebaigiau skaityti šios knygos, nes... 

Tie daug visko sukasi galvoje apie tokią sudėtingą knygą... Aš palaikiau Fridą, o ne visą teisėsaugą. Mano laikais tokių vaiko teisių nebuvo. Buvau ir mušamas, ir paliktas vienas daugybę kartų, ir klykdavau tada iki pasiutimo, bet laimei niekas manęs neatėmė iš šeimos. Nepaisant nepriežiūros mano šeima mane mylėjo, ir aš juos. Tad dėl tų DVIEJŲ valandų taip nubausti Fridą man atrodo nežmoniška. Vargšei Harietai juk reikėjo mamos, o Fridai dukters. Suprantu kai vaikai atimami iš šeimų, kuriuose jie nemylimi ir mušami, bet šioje knygoje Frida mylėjo savo dukrą ir labai apgailestavo dėl visko. Bet visi psichologai ir teisėsauga kaip kokių šungrybių užsiėdę marazmus apie ją rašė. Tiek visokių emocijų, o ypač pykčio man sukėlė ši knyga. Ypač pykau dėl žmogaus privatumo atėmimo. 

Iš tikrųjų ir nebaigiau skaityti dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau mane pyktis ėmė. Tos lėlės-robotukai man patiko, bet kai Fridai per prievartą liepė glamonėti savo lėlę ir mokytojos mušė lėles.... kas, kad tai bejausmis robotas, man jau buvo per daug. Knyga gera, nieko nesakau, bet man ji per žiauri. Knygoje vaizduojami dalykai, kurie man baisesni už viską pasaulyje: privatumo atėmimas, kišimas savo požiūrių į akis. Pfiu, ačiū Dievui užaugau gal ir nepriežiūroje, bet mylinčioje šeimoje. Nelinkėčiau niekam pakliūti į tokią sistemą galimos ateities, kuri vaizduojama knygoje.

Knyga iš tikrųjų labai gera diskusijoms. Nes ją perskaičius atsirastų visada įvairias nuomones turinčių žmonių. Nors skyriai ilgoki ir jų nėra daug, šriftas smulkokas. Man skaitėsi lėtai. Vertinu knygą vidutiniškai nors ir nebaigiau visos iki galo. 

Rekomenduoju visiems turintiems vaikų ir mėgstantiems diskutuoti. 

J.D. Hortwort "A Witch's Guide to Wildcraft: Using Common Plants to Create Uncommon Magick"

⭐⭐⭐

Knygoje pasakojama apie augalus, kaip juos rinkti, kur rinkti ir t.t. Tačiau autorė išskirtinai rašo amerikiečiams ir net prideda nuorodas internete skirtas JAV kontinentui. Tas mane šiek tiek nuliūdino. Juk anglakalbių skaitytojų yra visame pasaulyje. 

Iš knygos kažko nieko naujo nesužinojau ir nors skaitėsi gan lengvai – man buvo mažai naudinga ši knyga. Na, apie augalus perskaičiau įdomių istorijų, kurių nebuvau girdėjęs, bet pačias augalų magiškas savybes jau žinojau. Gale po kiekvieno augalo aprašymo buvo burtai ar darbeliai ir net valgomi/geriami dalykai, bet jiems reikia priemonių, kurių sunku gauti Lietuvoje. Ir vis tas centravimasis į amerikiečius... juk raganų/raganių yra visur pasaulyje. 

Bendrai vertinu vidutiniškai. Yra įdomių dalykų, verta perskaityti, bet esu skaitęs ir geresnių knygų su mažiau informacijos. Tad patiko, bet... 

Rekomenduoju tiems, kurie dar nepažengę tiek toli kaip aš savo raganos/raganiaus kelyje. 

Tahereh Mafi "Džinų išrinktoji"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Alizė – džinė, dirbanti žemiausio rango tarnaite kilmingųjų namuose. Vieną dieną gatvėje ją užpuola benamis berniukas ir visa tai pamato princas Kamranas. Netrukus ši žinia pasiekia karalių Zaalą. Kuris išsiaiškina, kad Alizės venomis teka ledas ir ji yra senovinės džinų karalystės sosto įpėdinė. Zaalas nusprendžia ją nužudyti... Tačiau jo anūkas Kamranas to nenori... Netrukus benamis berniukas pakviečia Alizę į karališką puotą gavęs kvietimus iš karališkosios šeimos...

Senai beskaičiau fantastikos, o juk tai buvo mano pirmoji literatūrinė meilė. Tad grįžau prie fantastikos. Knyga mane įtraukė jau nuo pirmų skyrių. O jau kaip gražiai viskas aprašyta! Vertėja labai gražiai išvertė šią literatūrinę kalbą. Ta rytietiška istorijos kultūra man labai patiko. Apie džinus nėra tekę skaityti tad buvo smalsu sužinoti apie jų gyvenimą.

Skyriai gan trumpi ir jų daug, tad skaitėsi lengvai. Galvojau gal skaitysis ši knyga sunkiai, bet ne. Viskas skaitėsi sklandžiai. Man tik trūko šio fantastinio pasaulio žemėlapio knygoje, kad įsivaizduoti kur kas randasi.
 
Na, o koks plot twist knygos pačiame gale!! Griebsiu antrąją dalį į rankas nieko nelaukęs. Sunku net rašyti neišduodant, kas ten nutiko gale knygos... Bet užvirė tikra pekla rūmuose. Visa knyga tokia rami buvo, o galas kaip ugnis viską pakeitė. Labai tikiuosi, kad bus išversta trečioji knyga ir leidykla nepamirš šios serijos kai autorė parašys ketvirtą ir penktą knygas.

Rekomenduoju tiems, kam patinka rytietiška aplinka ir norisi paskaityti knygą aprašytą vaizdžiai.

Andrėja "Aš lauksiu tavęs"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Dominyka ir Modestas planuoja pirkti namą, tačiau Modestas kategoriškai prieš Dominykos nusižiūrėtą seną namą Žasliuose. Pora deja išsiskiria... tačiau Dominykos močiutė papasakoja kuo tas namas jai ypatingas... ir Dominyka pradeda močiutės pirmosios meilės paieškas. Kai į Lietuvą atskrenda Haroldas (močiutės pirmosios meilės anūkas), mergina pradeda jį įsimylėti...

Oi kokia graži ir jauki knyga. Verkiau ir iš džiaugsmo, ir iš liūdesio. Nors joje netrūko ir skaudžių įvykių iš Antrojo pasaulinio karo. Autorė man sakė, jog jai labai smagu buvo rašyti šią knygą. Ir tuo nė kiek nesistebiu. Tai labai jauki knyga. Kupina meilės. Man ypač patiko Dominykos senelės pasakojimas ir kaip ji mylėjo savo Kristoferį. Manau tokia meilė galima tik vieną kartą gyvenime.
 
O jau kokios meniškos erotinės scenos... Pridedu citatą: „Haroldas glamonėjo vidinę jos šlaunies pusę kilo vis aukštyn ir pasiekęs merginos Veneros trikampį drąsiai įslydo į karštą ir drėgną jos esybės šventovę.“. Negaliu atsigrožėti kaip gražiai ir poetiškai aprašytas toks veiksmas. Viskas stovi  man prieš akis kaip kokiame filme.

Rekomenduoju visiems, kam patinka sena meilė ir senos istorijos, bei graži bei poetiška erotika.

Indrė Vakarė "Asmens sargybinis"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Adrianas (iš „Slaptojo gerbėjo“) baigęs savo Interpolo karjerą ir nebesugebantis parašyti nė žodžio gauna užduotį iš buvusio viršininko – saugoti jo dukrą Mantilę. Mantilė fotografė. Ji labai nepatenkinta, kad yra saugoma dieną naktį ir jai labai nepatinka Adrianas, bet... abu pradeda vienas kitam jausti trauką...

Kaip ir rašytojos įprasta – šioje knygoje pasirodo veikėjai iš kitų jos knygų. Tiksliau Adrianas ir Nikolas. Man labai patiko ši knyga. Negalėjau nuspėti kaip toliau pasisuks Mantilės tėvo priešų reikalai, bet žinojau, kad ji pamils Adrianą. Tai, kad Mantilė buvo fotografė nė kiek nestebina, nes matėsi, kad rašytoja iš savo patirties aprašė visą fotografo darbą.

Knyga labai graži – tie lapų kraštai ištapyti gėlėmis kažkokia fantastika! Skyriai trumpučiai, jų daug, tad skaitėsi labai lengvai. Nors aš taupiau knygą kadangi man labai patinka visos rašytojos knygos. Tad ir norėjau skaityti ilgiau.

Rekomenduoju visiems autorės gerbėjams ir meilės romanų mylėtojams, ypač lietuvių autorių. Nerekomenduoju tiems, kas ieško stiprios erotikos.

Shelley Read "Tekėk lyg upė"

 ⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Viktorija – septyniolikmetė mergina gyvenanti Kolorado valstijoje mažyčiame miestelyje. Vieną dieną ji susipažįsta su vaikinu Vilsonu. Paaugliai iš karto įsimyli, bet jų meilei nelemta gyvuoti, nes Viktorijos brolis Setas girtuoklis ir nekenčia indėnų. Po Vilsono žūties Viktorija pasijunta besilaukianti... ji pabėga iš namų gimdyti vaiko į miškus...

Istorija tikrai buvo jautri. Skaitant nekenčiau Seto ir taip norėjau apkabinti Viktoriją. Veikėjai tikrai buvo įdomūs: kiekvienas skirtingas ir įdomus. (Išskyrus Setą. Šito padaro aš negalėjau toleruoti). Knygoje aprašomi aplinkos vaizdai detalūs ir ryškūs. Viską įsivaizdavau puikiai. Nors nelabai mėgstu tokius aprašymus, bet šitoje istorijoje susiskaitė puikiai.

Man gal kiek trūko veiksmo ir buvo truputėlį sunkoka skaityti. Kažkodėl lėtai skaitėsi ši knyga, bet tai nereiškia, kad ji bloga. Anaiptol – knyga tikrai gera ir verta skaityti. Tik ji man pasirodė labai liūdna ir kupina ilgesio. Na, ir aišku graži pabaiga. Knyga tikrai labai graži ir jautri. Sunku buvo užversti paskutinį puslapį...

Rekomenduoju gamtos vaizdų mylėtojams, gražios meilės mėgėjams. Nerekomenduoju, kas ieško intensyvaus veiksmo.

Andrėja "Nužengus nuo stebuklo"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Mingailė patyrusi baisią traumą ir netektį skęsta depresijoje. Jos draugės nori jai rasti vaikiną. Vieną dieną Valentina ją užregistruoja pažinčių svetainėje. Mingailė dėl šitokio poelgio labai supyksta, bet galop susidomi vienu laišku iš amerikiečio Itano. Netrukus jis atvyksta į Lietuvą ir išsiveža ją į Ameriką susituokti. Tačiau tik atvykus į Kaliforniją pradeda aiškėti Itano šeimos paslaptys. O dar netikėtinai atskrenda jo brolis Stivenas... Tad ar Mingailė ras savo laimę svetimoje šalyje?

Knyga labai jautri. Tai kas nutinka Mingailei knygos pradžioje privertė mane nubraukti ne vieną ašarą. Skaičiau ir verkiau. Siužetas bent jau man buvo nenuspėjamas ir intriguojantis, nes iš lėto skleidėsi visos paslaptys ir negalėjau nuspėti kaip viskas baigsis. Knyga buvo tarsi koks filmas. Ir nors plonytė, bet joje tilpo labai daug jausmų ir emocijų.

Istorija tikrai ne iš lengvųjų skaityti emociškai, bet kaip skaitinys buvo labai lengva skaityti ir puslapiai skriejo. Tad knyga man labai patiko. Tikrai nepaprasta ir įdomi, bei be galo skausminga. Paliečiamos tokios temos kaip prievarta, smurtas ir meilė be atsako. Taip pat knygoje galima pastebėti kontrastą tarp turtingųjų ir vargšų. Mingailė pabuvojo abiejose pusėse.

Rekomenduoju visiems mėgstantiems istorija su skaudžiais išgyvenimais bei gražia pabaiga. Nerekomenduoju tiems, kas ieško erotikos ar saldumo.

Joana Maks "Karaliai myli kitaip"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Edvardas ir Adelė įsimyli, tačiau ji pažadėta jo geriausiam draugui Deimianui. Netrukus Edvardas išjoja į karą ir jo keliai su Adele išsiskiria... Tačiau neužilgo jį išsiunčia į Lyrą – žiauraus karo varginamą kraštą, kuriame tenka vesti derybas su Lyros karaliumi dėl taikos. Ten jis susipažįsta su aršia karaliaus dukra Lyja. Edvardas užsimano jos žirgo Vėjo, dėl kurio kyla baisus konfliktas su mergina. Ar pavyks Edvardui pamiršti Adelę? Ir kuo baigsis karalysčių karas?

Šią knygą buvau atidėjęs ilgam ir neskaičiau, nes pati pradžia buvo nuobodoka, bet... kai antrą kartą paėmiau į rankas – pamilau šitą knygą. Nors tos meilės tikrai nebuvo daug knygoje, bet skaityti buvo labai įdomu. Tikrai negalėjau nuspėti kaip pasisuks siužetas toliau ir ko laukti knygos pabaigoje. O magijos buvo tikrai nemažai – super. Tai buvo tikrai sunkiai nuspėjama knyga, vis plot twist po plot twist – o tokio tipo istorijos mano mėgstamiausios.

Kadangi knyga yra apie neegzistuojantį pasaulį, tai man norėjosi žemėlapio knygos pradžioje. Būtų buvęs fantastiškas leidimas. Nes truputį sunkokai sekėsi įsivaizduoti karalysčių ribas ir kur ta jūra. Veikėjų buvo tikrai nemažai ir man tai netrukdė, anaiptol – buvo tik įdomiau skaityti. Nors skaitymas buvo lėtokas, bet man knyga vis tiek labai patiko. Buvo justi ta senovinė dvasia kaip iš filmų. O humoras buvo tikrai išskirtinis ir tinkantis tokiems laikams ir pasauliui. Tikrai nesinorėjo paleisti tokios knygos iš rankų.

Pabaiga man pasirodė kiek neišbaigta. Dar buvo galima prirašyti kokį šimtą puslapių arba antrą knygą parašyti. Na, bet bent jau viskas baigėsi laimingai.

Rekomenduoju visiems, kam patinka politiniai žaidimai, karai ir senovinis pasaulis. Nerekomenduoju tiems, kas ieško stiprios meilės linijos.