Donata Kontenienė "Barakuda"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Viktorija- barakuda. Gyvenanti su turtingu seniu, kuris pildo visus jos norus, tačiau vos tik ji nepaklūsta jam- jis ją ima mušti... Slapta naktiniame klube ji susipažįsta su Žanu, kuris netrukus tampa jos asmens sargybiniu. Palengva tarp jų pradeda atsirasti meilė ir seksas. Tačiau ne viskas rožėmis klota...

Tai pirmoji autorės knyga, kurią pavyko nusipirkti. Iš tikrųjų nė neplanavau jos pirkti- tiesiog pasitaikė po akimis ir pagalvojau- why not? Ir tikrai nenusivyliau šia knyga- man ji be galo patiko. Sekso buvo tiek, kad čia ne knyga, o pornografija. :D Bet pagaliau mano poreikiai buvo patenkinti- sekso užtektinai. Boriso tikrai nekenčiau. Mušti moterį, nesvarbu, kad ji barakuda, yra nepriimtina. Iš pradžių Viktorija man pasirodė tikrai naivi, lėkšta barakuda, bet Žanas atskleidė jos širdį ir jausmus. Na, o Žanas man patiko už vis labiausiai- tikras vilioklis, saldus berniukas. Na, o laimingos pabaigos teko laukti... iki paskutinio puslapio. Iki pat galo ėmiau galvoti, kad ji visgi nesulauks savo happy end. Bet autorė pamalonino smalsumą pačiame gale.

Agnė Bausienė "Tarnybinis romanas"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Tai pirmoji dalis „Juodojo rato!!! Gabrielė įsidarbina knygų leidykloje ir netikėtai jos bosas Haroldas (tas pats veikėjas iš „Juodasis ratas“) iki domėtis ja. Netrukus jie ima susitikinėti ir nejučia įsimyli. Tačiau jų idilė ilgai nesitęsia: Haroldą kažkas ima šantažuoti dėl jų tarnybinio romano... Tad jis nusprendžia mesti darbą ir pradeda dirbti nekilnojamojo turto agentūroje pas savo draugą Adamą (TAIP TAIP! Tas pats Adamas iš „Juodojo rato“).

Knyga parašyta ilgais skyriais. Vieną pasakoja Gabrielė, kitą Haroldas. Labiausiai nustebino, kad „Juodasis ratas“ susijęs su šita knyga per Adamą. Tai mane itin sudomino, nes man labai patinka pastaroji knyga. Sekso scenų netrūko šioje knygoje, kas man labai labai patinka. Na, visa istorija buvo labai saldi, bet cukruotas istorijas aš labai mėgstu. O labiausiai mėgstu laimingas pabaigas.

Indrė Vakarė "Juodvilkio dvaras"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Eleonora netikėtai iš savo dėstytojo gauną pasiūlymą padirbėti pavaduojančiąją istorijos mokytoja Vilkijos miestelyje. Čia atvažiavusi susipažįsta su paslaptinguoju Gabrieliumi ir mokyklos direktoriumi Baltazaru Juodvilkiu- Juodvilkių dvaro savininku. Tačiau įvykiai ima suktis labai keistais ir paslaptingais posūkiais....

Taigi pagaliau gavau galimybę nusipirkti šitą išgirtą ir rekomenduotą knygą ir galiu teigti, jog ne veltui ji tokia išgirta. Perskaičiau ją per vieną naktį, nes taip įtraukė ir nepaleido, kad miegas man neberūpėjo- norėjau skaityti ir skaityti. Kiekvienas skyrius plot twist. Ir tokia intriga ir paslaptis išlaikyta iki paskutinių puslapių. Visą knygą negalėjau atskirti pagrindinių veikėjų ir taip masino skaityti bei sužinoti pabaigą.

Knyga parašyta pirmuoju asmeniu- iš Eleonoros pusės. Skyriai ilgoki, jų nedaug, bet istorijos įdomumas nustelbia viską ir puslapiai skriete skrieja! Man tikrai labai patiko ir manau po kol kas tai mėgstamiausia autorės knyga.

Jan Moran "Šokoladininkė"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Selina dirba šokoladininke San Franciske. Neseniai netekusi vyro ir likusiu su mažu sūneliu nusprendžia nusiųsti telegramą vyro šeimai Italijoje. Netrukus jie išvyksta į Italiją. Ten susipažinusi su velionio vyro šeima sužino keistų dalykų apie jį, ko nebuvo niekada žinojusi, o jo brolio Lauro slepiamas pyktis irgi turi priežastį. Galop Lauro šeima įtikina Seliną pasilikti Italijoje metams ir atidaryti šokoladinę. Deja... netrukus Selina sužino tokį dalyką apie savo vyrą, kad istorija apsiverčia aukštyn kojomis.

Dėkoju leidyklai „Sofoklis“ už padovanotą knygą.

Taigi nuo ko čia pradėti?.. Daugiau nei pusė knygos gan lėtai skaitėsi ir trūko veiksmo, tačiau galų gale atsirado įdomumas: po skandalo šokoladinės atidarymo metu viskas ėmė greičiau rutuliotis. Knyga man gan patiko, nes gi buvo rašoma apie mano mylimą Italiją... šokoladą... ir šeimos paslaptis. Trys mėgstami dalykai viename. Nors tai ir romantinė knyga, tačiau saldu nė kiek nebuvo: saldumą užgožė gedulas. Tačiau jį į paviršių iškėlė rašytojos aprašomos šokolado rūšys ir skoniai (gerai, kad po ranka turėjau pistacijų skonio šokolado). Na ir galėčiau pridurti, jog knyga parašyta lyg ir iš dviejų laiko juostų: 1953- ieji („dabartis“) ir 1939-1945-ieji (praeitis). Praeities laiko juosta padeda geriau suvokti dabarties įvykius, nes paaiškina dėl ko jie įvyko.

Taigi trumpai ką manau apie šią knygą: įdomi, įtraukianti ir kupina paslapčių bei su laiminga pabaiga. Man tikrai patiko.

Juliet Blackwell "Pamiršta Provanso karuselė"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Keidė nesenai patyrusi persileidimą ir netekusi savo globėjos Maksinės pasineria į liūdesį. Bandydama parduoti savo karuselės figūrėlę triušį Gusą sužino, kad jis ne Bajolio darbas. Iš pykčio ji sudaužo jį ir viduje randa dėžutę su moters nuotrauka, rašteliu ir plaukų kasele. Galop jos draugė Olivija ją įkalba keliauti į Prancūziją fotografuoti karuselių, nes rado jai darbą leidykloje. Taip Keidė išvyksta į Prancūziją. Ten ieškodama atsakymų susipažįsta su Žanu Poliu ir nukeliauja į Provansą į Klementų pilį, kurioje ir daryti nežinomos moters nuotrauka. Ten gyvenantis senyvas rašytojas Fabricijus sunkiai įsileidžia nepažįstamąją į savo namus. Galop Keidė ima tvarkyti suniokotą karuselę.

Laimėjau šitą knygą Instagram‘e iš Sofoklio leidyklos. Labai dėkoju už dovaną, kurią iškart pradėjau skaityti. Knygos skyriai trumpučiai, jų labai daug tad neįkyrėjo skaitymas. Istorija padalinta į net KETURIAS laiko juostas. O kas mane žino- niekada neatsispiriu knygoms su keliomis laiko juostomis. Pirmoji pasakoja apie Keidę šiais laikais. Antroji apie Maelę- Bajolio darbininkę, kuri Klementų pilyje statė karuselę. Trečioji laiko juosta yra apie Fabricijaus jaunystę. Ir ketvirtoji apie Keidės vaikystę (ji užaugo globos namuose). Knyga man iš tikrųjų LABAI patiko, nes aš dievinu šeimos paslaptis ir jų atskleidimą. O skaityti apie Prancūziją man visada malonumas, nes esu įsimylėjęs šitą šalį. Sunkiai galėjau padėti į šoną knygą, nes buvo labai įdomu skaityti kaip pamažu Keidė atskleidžia Klementų šeimos paslaptis.  Ir aišku Happy End. Rekomenduoju visiems, kam patinka Prancūzija, šeimos paslaptys laiko juostos ir lengva istorija.

Aleksandra M. Aistė "Vieną kartą Prancūzijoje..."

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Izabelė paveldi iš senelio didelę knygų kolekciją, kurioje randa pinigų. Ji jau ilgai taupo pinigus, kad nusipirkti pilį Prancūzijoje. Ir netikėtai ją darbo reikalai išsiunčia į Prancūziją kur ji apsistoja „savo“ pilyje ir susipažįsta su nekilnojamo turto agentu Žiuljenu, su kuriuo jau pirmą naktį permiega ir netikėtai įsimyli. Grįžusi į Lietuvą deja negauna paskolos piliai tad nusprendžia ją išsinuomoti metams. Taip ji apsigyvena savo svajonių pilyje kartu su Žiuljenu, bet netikėtai si susipažįsta su Žoržu, kuris ją taip pat ima domina. Bet kas gi tas paslaptingasis Žoržas..? O kur dar bendradarbis Liudas... Taip prasideda meilės keturkampis.

Tai pirmoji autorės knygą, kurią nusipirkau ir perskaičiau. Neslėpsiu ji saldi ir širdžiai labai jauki. Kiekvienas skyrius turi pavadinimą ir jie neilgi. Knygą buvo sunku padėti į šoną, nes vis norėjosi sužinoti, kas įvyks ir ką pasirinks Izabelė savo širdies draugu. Būtent dėl to knygos siužetas nėra nuspėjamas, nes yra trys vyrai ir visi turi šansų. Knyga man LABAI patiko, nes aš pats dievinu Prancūziją ir autorė labai gražiai aprašė visas vietas, kad mintimis ten nusikėliau. Tik pabaigos nesupratau... Tikrai rekomenduoju visiems, kas nori širdžiai mielos istorijos.

Indrė Vakarė "Geriausias draugas"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Danielė ir Vilius yra geriausi draugai nuo vaikystės ir slapta puoselėja vienas kitam šiltus jausmus, tačiau tiek vienas, tiek kitas bijo prisipažinti vienas kitam meilę. Šitai juos veda prie dažnų kivirčų. Danielė yra žurnalistė, kuri parašo tiesą atskleidžią Ryčio baisenybes, o tai pamatęs jis ima persekioti Danielę. Vilius galvoja, jog Rytis yra Danielės vaikinas ir įsiunta ant jos, o Danielė nekenčia Viliaus „sužadėtinės“ Akvilės. Tačiau įvykusi nelaimė viską apverčia aukštyn kojomis...

Tai trečioji autorės knygą, kurią perskaičiau. Istorija pasakojama tai iš Danielės, tai iš Viliaus perspektyvos.  Man toks stilius labai patinka. Knygoje veiksmo visiškai nebuvo ir istorija plaukė palengva, bet tai nieko blogo- susiskaitė skaniai. Tik vienas dalykas nuvylė- meilės seilės teko laukti iki paskutinių puslapių... gan uždelsta kol veikėjai pasiryžta prisipažinti vienas kitam meile. Nors jie vienas kito jausmų nežino, tačiau aplinkiniai puikiai mato, kas tarp jų dedasi. Tikrai pirksiu dar šios autorės knygų jei kur rasiu, nes jos rašymo stilius man labai patinka ir istorijos glosto širdį.