Kathryn Hughes "Laiškas"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Tina gyvena nesaldų gyvenimą. Jos vyras Rikas ją muša. Ji vienintelė išlaiko jų šeimą kai tuo tarpu Rikas leidžia pinigus alkoholiui ir lošimams. Tačiau vieną dieną Tina dirbdama labdaros parduotuvėje randa seną voką ir jame laišką. Palikusi savo vyrą pradeda aiškintis, kam buvo skirtas tas laiškas. Tačiau netikėtai Rikas pasikeičia, o Tina sužino esanti nėščia... ji grįžta pas Riką.... Tačiau ar tai laiminga pabaiga?

Knyga mane įtraukė nuo pačio pirmo puslapio! Skaitėsi super lengvai. Puslapiai skriete skriejo. Perskaičiau per naktį. Mano labai patiko 1939-ųjų Kristės ir Bilio istorija. Ji buvo labai jautri. Na, o Tinos ir Riko istorija vertė mane pykti. Nors jų istorija vyksta 1973-iais, tačiau smurtaujančio vyro tema LABAI aktuali ir šiandien. Niekada nesuprasiu moterų, kurias vyras muša, o jos vis tiek gyvena su jais.... Turiu tokį patį pavyzdį savo šeimoje – mano tėvas mušė mano mamą, o ši vis tiek jį mylėjo. Jeigu muša - reikia bėgt. Tad šitas dalykas mane knygoje asmeniškai labai palietė.

Kitas dalykas itin jautrus šioje knygoje – karas. Nors apie jį nėra taip jau daug rašoma, bet man buvo graudu skaityti apie tai, nes šių dienų aktualija yra Ukrainos karas. Tad tas karo vibe‘as toks nekoks, skatinantis nerimą, niūrus. Kažkaip labai įsijaučiau skaitant apie karo paskelbimą ir jutau tą nerimą kartu su veikėjais.

Trečias dalykas, kuris mane palietė, tai Kristinos tėvo susireikšminimas su socialiniu statusu, kuris jam rūpėjo labiau negu jo dukters gerovė. Taip pat asmeniškai esu nukentėjęs šiuo klausimu, nes mano a.a. močiutei labiau rūpėjo „ką žmonės pagalvos“ nei mano laimė.

Knygą tikrai rekomenduoju perskaityti, kam patinka jautrios istorijos iš dviejų laiko juostų. Bent jau man istorija nebuvo nuspėjama.

Jolita Herlyn "Moterų sodas"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Monika vertėja gyvenanti Hamburge pas senutę Frederikę. Bet vieną dieną Kopenhagos oro uoste Monika susitinka su jaunystės meile Ugniumi. Jie pradeda mylėtis ir susitikinėti. Tačiau Ugnius turiu dukterį Aniką... Susitikimas su mergaite tapo ne koks ir galų gale Anika sugeba išardyti naujai užgimusią tėčio meilę. Tačiau ar tikrai?

Ši autorės knyga man labai patiko. Joje Frederikė pasakojo apie savo prosenelę Salmę, knygoje skyriai surašyti pagal datas ir veiksmo vietas. Autorė kaip visada išlaikiusi savo gražų rašymo stilių kupiną palyginimų. Pati knyga skaitėsi gan lengvai, bet skaičiau ją ilgokai, nes norėjosi pasinerti į knygą ir pasigrožėti istorija bei rašymo stiliumi. Knygoje aprašyta tikrai graži dviejų moterų draugystė: Frederikė ir Monika. Ta draugystė itin žavėjo ir traukė skaityti toliau.

Autorė šioje knygoje paliečia eutanazijos temą. Tai buvo labai netikėta, bet man patiko, kad rašytoja puikiai išdėliojo Frederikės argumentus, kodėl ji tai pasirinko. Esu už eutanaziją ir pasirinkimą, nes yra daugybė ligonių sergančių sunkiomis  bei nepagydomomis ligomis, todėl eutanazija yra tikrai reikalingas dalykas.

Rekomenduoju perskaityti visiems autorės gerbėjams ir tiems kam patinka paprastos, bet įdomios istorijos.

Jolita Herlyn "Žinau, kad nieko nežinau"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Marius filosofijos dėstytojas, Vita- jo žmona dirbanti radijuje. Jie gyvena laimingai kol vieną dieną jų namuose apsireiškia jauna mergina Auruna ir teigia esanti Mariaus dukra. O kur dar Mariaus gautas vibratorius nuo paslaptingo asmens.... Taip jie pradeda aiškintis tiesas.

Knyga parašyta labai gražiu stiliumi, bet man skaitėsi kiek sunkokai. Siužeto įtampą man žlugdė tie grįžimai į praeitį... ir kol perskaitai apie praeitį, pradedi pamiršti kas dabartyje. Tačiau istorija ir paslaptys man gan patiko. Nors knyga ir nevisai mano stiliaus, bet perskaičiau su pasimėgavimu. Pagirti norisi autorę už gražų vardą duotą veikėjai- Auruna. Pavadinau vieną savo lėlę tokiu vardu. Ir dar pagirsiu autorę, kad trumpam paminėjo disociatyvinį asmenybės sutrikimą (DID), nes niekada neteko skaityti knygų, kuriuose būtų apie jį BENT užsimenama. (Aš pat turiu šį sutrikimą, tad labai nudžiugau, kad veikėjas Kastytis jį pamini du kartus knygoje).

Knygoje taip pat buvo sekso scenų- tai man labai patiko. Taip pat knygoje vienas veikėjas yra gėjus – labai džiaugiuosi, kad autorė jį sukūrė.

Na, o kam rekomenduočiau knygą net nežinau... turbūt kam patinka kitokie romanai, kurie nėra meilė-seilė, o kai kas brandžiau.

Lisa Kleypas "Vinterborno nuotaka"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️

Knyga prasideda ten kur baigėsi pirmoji: Elena (nežinau, kodėl vertėja šioje dalyje ją pavadino Helena) ateina pas Risą prašyti nenutraukti sužadėtuvių. Jis sutinka tik su viena sąlyga, kad jis permiegos su juo. Elena sutinka...

Ši knyga skaitėsi lengviau nei pirmoji ir patiko šiek tiek labiau. Labai patiko atsiradusi nauja veikėja gydytoja moteris ir kaip ji padėjo Elenai su migrena. Džiaugiuosi, kad rašytoja aprašė šią ligą ir atkreipė į ją dėmesį. Pats ja sergu ir puikiai suprantu Elenos kančias. Knygoje netrūko ir sekso scenų, galbūt net daugiau buvo nei pirmojoje. Jos buvo labai švelnios ir romantiškos. Kas nepatiko iš veikėjų tai Elenora Bervik ir Albionas Vansas. Eleonora man pasirodė senamadiška ir griežta moteris, kuris taip netiko tarp linksmų Ravenelių šeimos, o Elenos tėvas Albionas buvo tikras reketininkas. Dar man patiko, kad knygos gale buvo pridėtas saldumynų receptas.

Šį kartą knygoje nebebuvo tiek dėmesio skiriama ūkiniams reikalams ir daugiau atkreipiama dėmesio į veikėjų emocijas ir gyvenimą. Tačiau man trūko kažkokio veiksmo, nes istorija plėtosi iš lėto ir pats įdomumas prasidėjo tik pačiame gale knygos

Rekomenduoju visiems, kas jau skaitė pirmąją knygą – čia veikėjai sugrįžta ir tęsia gyvenimą.

Lisa Kleypas "Beširdis grafas"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️

Devonas Ravenelis paveldi dvarą, kuriame gyvena Ketlina Ravenel. Jis su broliu nori parduoti dvarą, bet galop nusprendžia jį suremontuoti. Tai nepatinka Ketlinai ir jie ima konfliktuoti.... tačiau jie vienas kitą traukia nepaisant, kad Ketlina gedi savo žuvusio vyro Teo. Devonas ir Ketlina itin suartėja po traukinio katastrofos kai Devonas buvo sužeistas.

Knyga skaitėsi labai lengvai, skyriai ne ilgi. Labai patiko ta tvyranti įtampa tarp Ketlinos ir Devono. Knygoje netrūko ir humoro.  Buvo įdomu susipažinti su tų laikų buitimi ir gyvenimo būdu. Man buvo keista kaip taip galima ilgai gedėti mirusio vyro. Labai įdomus ir pats Devonas: nepaisant, kad propaguoja laisvą gyvenimo būdą, jis yra džentelmenas ir net išgelbėja savo draugą Vinterborną iš apsivertusio traukinio. Knygos pavadinimas sako, jog jis beširdis. Bet ar tikrai? O Ketlina tikra dama slepianti aistringą būdą. Patiko ir seserys Kasandra ir Pandora – jos knygai suteikė humoro ir vėjavaikiškumo. Taip pat labai patiko, kad Elena augina orchidėjas. Nes pats jas auginu ir buvo malonu knygoje rasti apie jas paminėta. Sekso knygoje irgi netrūko.

Knygos minusai: per daug kalbama apie dvaro ūkio reikalus. Ir kažkodėl greitai nesiskaitė... Man knyga patiko, bet kažko skaitymas nebuvo sklandus.

Rekomenduoju visiems, kam patinka istoriniai meilės romanai. 

Indrė Vakarė "Pabėgusi nuotaka"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Aleksandras Rojus padeda Doloresai pabėgti iš savo pačios vestuvių su jo pusbroliu Roku. Tačiau įniršęs ir girtuokliaujantis Rokas imasi keršto prieš Doloresą ir jai nebesiseka darbuotis savo kepyklėlėje. Tačiau netikėtai Doloresa ir Rokas yra priverčiami grįžti į Aleksandro dvarą ir aiškintis santykius su psichologe. Ar Rokas su Doloresa susitaikys? Ar visgi jos širdis palinks prie kito vyro..?

Knygą skaičiau labai iš lėto su pasimėgavimu, nes čia grįžta jau pažįstami veikėjai Naglis ir Aleksandras iš kitų autorės knygų. Istorijos siužetas gal ir įprasta tokio žanro romanas, bet autorė moka puikiai supinti veikėjų likimus. Dabar galvoju gal ateityje bus Doloresos sesių istorijos? Knyga man tikrai labai patiko ir puikiai praleidau laiką su ja. Rokas toks kerštingas ir pagiežingas bei ko ne isteriškas ir dramatiškas. (Ko tikėčiausi iš moterų veikėjų, tad gerai, kad autorė sulaužė vyrų ir moterų stereotipus. Kadangi isteriškos dažniausiai būna moterys veikėjos. Pliusas autorei).

Rekomenduoju perskaityti visiems meilės romanų mylėtojams ir šios autorės gerbėjams. Tikrai nenuobodžiausite su knyga.

Diane Chamberlain "Pribuvėjos išpažintis"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Netikėtai nusižudo pribuvėja Noelė. Jos draugės Tara ir Emerson ima ieškoti tarp jos daiktų įrodymų kodėl ji taip padarė. Ir netrukus jos randa laišką rašytą kažkokiai Anai, kad ji netyčia nužudė jos kūdikį ir apkeitė kitu. Tara su Emerson ima ieškoti, kas ta Ana ir kur ją rasti... Tačiau Noelė slėpė ir daugiau paslapčių.

Knyga skaitėsi labai lengvai, skyriai trumpi, jų daug. Knyga man tikrai labai patiko, nes mane žavi istorijos su paslaptimis. Tikrai skaičiau ir negalėjau atspėti kaip viskas baigsis – tad istorija tikrai nenuspėjama. Knygoje aptariami labai įdomūs santykiai tarp veikėjų: kad ir Tara ir jos duktė Greisė, kuri atitolusi nuo mamos po tėčio mirties, Noelės santykiai su Taros vyru, Anos santykiai su savo buvusiu vyru. Galima ilgai psichologiškai gilintis į juos.

Mane labai sujaudino Noelės savižudybė... tai mane asmeniškai trigger‘ino, nes pats esu ne kartą bandęs tai įvykdyti, dėl to jautriai skaičiau apie tai... Taip pat Anos dukters kova su vėžiu palietė mane asmeniškai, nes mano močiutė nelaimėjo kovos su šia klastinga liga, tad skaičiau jautriai ir apie šią veikėją. Bendrai tariant galiu teigti, jog visa knyga mane labai palietė ir buvo itin jautri.
Rekomenduoju perskaityti visiems, kam patinka paslaptys ir įdomios istorijos.