Lavisa Spell "Meilė devyniaragė"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Benediktas su Silvija vieną gruodžio vakarą užsuka pas raganaitę Runą išsiburti. Bet Silvijai nepatinka tai, ką išgirsta. Benediktas grįžta atsiprašyti už Silvijos dramą. Grįžta jis ir kitą dieną pas Runą... Netrukus abu pradeda traukti vienas prie kito...

Kaip ir dera skaičiau knygą Kalėdiniu laikotarpiu. Autorė taip puikiai moka rašyti apie raganas, kad sunku buvo pasitraukti nuo knygos skaitymo. Knygą sudaro 13 skyrių, arba 13 dienų iki Kalėdų. Per kurias rutuliojasi Benedikto ir Runos santykiai. Abu tikrai ne šventuoliai ir su stipriais charakteriais. Nuo pat pradžių Runa su Benediktu kapojasi žodžiais. 

Skaitant knygą pajutau tą Kalėdinę dvasią ir jaukumą. O intrigos, kurias sukėlė Silvija, burtai, 13 raganų ratelis ir žinoma meilė – apsuko man galvą gerąja prasme. Beskaitant įsivaizdavau Runos krautuvėlę kaip vieną raganų krautuvėlę Kaune, kurią pasitaikius progai visada aplankau. Na, o kaip neparašyti apie katę Hekatę. Kaip ir priklauso raganai – katė juoda ir įnoringa. Labai džiaugiuosi kai rašytojai savo knygose aprašo ir augintinius. O kadangi pats esu raganius ir auginu dvi kates – knyga man buvo kaip medus. Skaityti apie raganas ir meilę – mano malonumas. 

Tad rekomenduoju perskaityti knygą gruodžio mėnesį, tiems kam patinka raganos ir nepaprastos meilės istorijos. 

Daniel Keyes "Mįslinga Billio Milligano istorija"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Šita knyga yra apie vyruką, kuris turėjo 24 asmenybes ir pateko į kalėjimą, nes viena iš jų įvykdė nusikaltimą. Apie knygą nieko nežinojau kol nepamačiau vienos blogerės youtube kanale. Labai sudomino kaip ji pasakojo apie knygą ir ji man rekomendavo šią knygą. Tad pasiryžau skaityti tokią storulę.

Knyga buvo labai įdomi, nors skaitėsi gan lėtai, šriftas smulkus, 500 puslapių... Nelengva knyga. Bet susipažinau su tokiu išties gyvenusių vyruku. Kodėl susidomėjau juo? Nes pats turiu DID. Mano žiniomis kiek galiu atsiminti turiu 7 asmenybes. O gal yra ir daugiau kurių nepažįstu... Taip ir Billis Milliganas nežinojo kiek iš tikrųjų pas jį asmenybių, apie jas jis sužinojo tik vykstant teismo procesui ir po jo. 

Knyga padalinta yra tris dalis. Pirmoje aprašomas teismo procesas. Antrojoje dalyje rašoma apie Billio vaikystę. Trečiojoje dalyje tęsiama apie rašytoją, kuris rašė jo biografiją ir toliau apie patį Bilį. Labai džiaugiuosi, kad tokia knyga pasirodė lietuvių kalba, nes apie DID knygų tikrai nėra mano žiniomis. Ir nors knygoje aprašomi jau seniai vykę įvykiai, bet dauguma terminų iki šiol naudojama psichiatrijoje. Aišku, ką labai domina DID, informacijos anglų kalba PILNA ir yra nemažai youtuber‘ių. Tik reikia gerai atsirinkti, kurie tikrai turi šį sindromą, o kurie tik apsimetinėja. Aš žiūriu vienos merginos youtube kanalą, kur ji daugiau pasakoja apie patį sindromą iki smulkmenų ir mažiau apie save. 

Nė kiek nesigailiu tiek daug laiko skyręs Billio istorijai. Buvo labai įdomu, labai patiko, ir nors nesu tokių knygų gerbėjas, bet artima tema mane palietė ir jaučiau rezonavimą su Billiu ir kaip jis jautėsi. Knyga tikrai jautri ir išsami. Rekomenduoju tiems kas domisi psichinėmis ligomis ir biografijomis. 

Isabel Allende "Tik vėjas žino mano vardą"

⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Knyga prasideda 1938 metais Vienoje, Austrija per Krištolinę naktį. Netrukus po to Samuelį išsiunčia į Angliją ir savo tėvų daugiau jis nepamato. Istorija plėtosi apie skirtingus veikėjus: Samuelį, Anitą, Seleną ir Letisiją. Istorija persikelia į 2019 metus kada Donaldo Trumpo valdoma JAV nebepriėmė imigrantų, o būtent tokia buvo neregė mergaitė Anita...

Knygos pradžia mane labai sudomino, nes prasidėjo nacių valdomoje Austrijoje, sudomino ir šių laikų imigrantų krizė bei kenčiantys žmonės. Visus istorijos veikėjus siejo imigracija. Knyga tikrai gan jautri ir aktuali šiems laikams. Man visai patiko, bet pilnai nesužavėjo. Buvo labai mažai dialogų ir dėl to skaityti buvo truputį sunku. Vertinti irgi sunkoka knygą, nes ji nei bloga, nei gera.

Tai pirmoji autorės knyga, su kuria susidūriau ir man jos rašymo stilius visai patiko. Labiausiai man patiko skaityti apie Samuelį, nes jis kaip ir pagrindinis veikėjas nuo pat knygos pradžios. Nelabai ką turiu pasakyti apie šią knygą, patiko bet tikrai neįsimins ilgam. Be to ir imigracijos tema man svetima, tačiau susipažinti su tuo, kaip veikėjams teko bėgti iš savo tėvynių – buvo jautru ir mane sujaudino. Galop visų veikėjų keliai susikirto – man tai buvo gražu. Knygoje taip pat kalbama daug apie Covid pandemiją ir kaip veikėjai su ja gyveno. Bet nepaisant spalvingo viršelio su strelicijomis, man knygai pritrūko spalvų. Viskas buvo gan niūroka, vienintelė Anita išlaikė pozityvumą. 

Rekomenduočiau knygą visiems autorės gerbėjams ir imigrantams, o ypač tiems, kurie ketina emigruoti. Nepaisant sunkaus kelio galima susikurti laimingą gyvenimą svetur. 

Ina Les "Visos tavo spalvos"

⭐⭐⭐⭐⭐

Monika išsiskyrusi augina autistišką sūnų. Kartą savaitėje jį prižiūri jo tėtis. Netikėtai Adomas pasako Monikai, kad ves savo merginą Austėją. Tą pačią dieną jos draugas Rimantas prisipažįsta meile. Kaip seksis Monikai tvarkytis ne tik su problematišku sūnumi, bet ir savo širdies reikalais?

Šioje knygoje tema autizmas. Labai džiaugiuosi, kad autorė parašė tokią rimtą ir naudingą knygą. Ta meilės linija knygoje man net nebebuvo įdomi, mane domino Monikos sūnelis Matas ir kaip jam seksis. Taigi kodėl? Na, nesu diagnozuotas oficialiai ir e-sveikatoje neturiu autizmo diagnozės, bet turiu visus autizmo simptomus. Knygoje buvo parašyta, kad Matukas krenta ant žemės ir klykia. O jeigu aš papasakočiau kaip aš klykdavau ir dar sukdavausi ratu aplink ant grindų... Užtai mane mušė... Gera buvo knygoje skaityti, kad Matukas gauna terapijas ir turi tokią supratingą mamą. Mano laikais to nebuvo. Teko apsimesti „normaliu“, kad išgyventi. 

Skaitant tikrai prisiminiau save vaikystėje. Kaip ir vaikystėje, taip ir dabar man reikalinga rutina ir nuspėjamumas. Gal dėl to ir skaitau meilės romanus, nes man reikia nuspėjamumo. Ir mane siutas ėmė ant tų veikėjų, kurie laikė autizmą tik „blogu elgesiu“. Vargšė Monika, ką jai kaip mamai teko iškęsti iš aplinkinių.

Man šita knyga gerokai labiau patiko nei pirmoji autorės knygas, nes čia aprašomas rimtas dalykas ir tos meilės-seilės tampa antraplaniu dalyku. Sveikinu autorę, kad parašė knygą apie autistišką veikėją. Bet kiek pastebėjau tiek akademinėje literatūroje, tiek grožinėje visada vaikai aprašomi. O kur suaugusieji? Čia toks mano pastebėjimas. 

Knyga skaitėsi labai lengvai, skyriai neilgi. Labai džiaugiuosi, kad galėjau perskaityti šią įdomią ir jautrią knygą. Nors paskaičius atsiliepimus mačiau, kad daug ką sujaudino knyga, aš nebuvau sugraudintas, nes motinystė nėra ta tema kuri mane paliečia. Kaip jau minėjau prieš tai – man buvo įdomus pats Matuko gyvenimas ir kaip jis tvarkosi su pasauliu. 

Rekomenduoju knygą visoms mamoms, o ypač autizmą turinčių vaikų mamoms. Bei visiems kurie nori sužinoti apie autizmą daugiau.

Tahereh Mafi "Begalinės gijos"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai antroji „Džinų išrinktosios“ knyga. Veiksmas prasideda ten kur baigėsi pirmoji knyga: Tulano karalius pagrobęs Alizę išsiskraidina ant drakono į savo šalį. Kai tuo tarpu Kamranas paveiktas magijos bando atsigauti ir siekia keršto Alizei bei Kyrui. O Alizė susimokė su Kyro motina į nužudyti. Tačiau ar viskas taip paprasta?

Kaip ir pirmoji, taip ir antroji knyga man labai patiko. Šioje netgi daugiau veiksmo. Veikėjai išgyvena tikras kovas viduje. O svarbiausia sunku nuspėti, kas vyks toliau. Vaje kaip mane įtraukė ši knyga! O tas meilės trikampis spėju baigsis kažkuo žiauriu. Na, bet reikia sulaukti kitos dalies.

Aš palaikau Kamraną. Kyras man irgi patinka, nors yra blogiukas, o blogiukai mano arkliukas. Kaip sunku pasirinkti iš dviejų!  Tad dabar laukiu nesulaukiu kada bus išversta trečioji knyga. Mane tikrai užkabino ši istorija ir nors serijų skaityti nemėgėjas esu, bet kai taip gražiai parašyta ir dar gražiau išvesta – norisi skaityti ir nepadėti į šoną. O jau vien kaip man patiko drabužių aprašymai ir gamtos vaizdai. Atrodo filmą žiūrėjau, o ne skaičiau knygą. Visi žino kaip man patinka rytietiški pasauliai, puošnūs rūbai ir meilės trikampiai. 

Na, o knygos galas nebuvo toks plot twist kaip pirmoje dalyje. Tačiau dabar žiauriai laukiu trečiosios knygos. O autorės turi dar parašyti ketvirtą ir penktą knygas. 

Rekomenduoju kaip patinka gan ramus siužetas, bet su aštria pabaiga, meilės trikampiai ir žinoma YA fantastika.

Hisashi Kashiwai "Prarastųjų receptų užkandinė"

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai knyga apie mažą užkandinę, kur dirba tėtis ir dukra. Bet jie šiaip gamina maistą, bet ir yra maisto detektyvai. Žmonės ateina pas juos ieškodami savo ragauto seniai maisto. Ir užkandinės darbuotojai jį randa ir pagamina klientui. 

Dar viena japonų literatūros knyga, kurią perskaičiau ir man labai patiko. Patiko, nes buvo katinas ir žinoma labai mėgstu gaminti maistą. Ypač azijietišką. Knygoje tikrai daug tradicinių japonų patiekalų pavadinimų, su kuriais susipažinau. Netrūksta ir japonų kultūros bei religijos dalykėlių. Visa knyga persmelkta japonų kultūra. 

Jau pastebėjau, kad japonų literatūra labai minimalistinė. Nors gyvenime nepakenčiu minimalizmo, bet literatūroje man tai labai patinka. Tad ir šioje knygoje viskas buvo aprašyta paprastai ir aiškiai. Knygoje yra šešios istorijos, kuriose vis kitoks patiekalas išieškomas ir pagaminamas. 

Labai laukiu ar bus išverstos kitos serijos knygos. Jų pasirodo šiuo metu yra 11, bet visos japonų kalboje... Tad su nekantrumu laukiu kitų knygų ir naujų maisto istorijų. Nes juk maistas visada susiejamas ir su kažkokiu brangiu žmogumi bei gyvenimo istorija. Būtent tai ir buvo aprašoma knygoje. 

Rekomenduoju visiems japoniškos virtuvės gerbėjams ir žinoma visiems, kuriems patinka Japonija. (Bei katinai. Vienas pūkuotis ten vis pasirodydavo).

Toshikazu Kawaguchi "Kol dar neatšalo kava"

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai knyga apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, tačiau tam yra keletas griežtų taisyklių.

Nesu didelis japonų literatūros mėgėjas ar žinovas. Esu skaitęs vos kelias mangas, Haruki Murakami ir Koji Suzuki. Bet mane sudomino šita serija. Pradėjau skaityti ir.... NEGALĖJAU NUTRAUKTI. Taip įsijaučiau į knygą ir veikėjus. Knygoje yra vos 4 skyriai – 4 istorijos. Tad vieną perskaičius jau norisi imtis kitos. Skaitėsi labai lengvai, nors su japonų literatūra yra šioks toks niuansas, kad ją nelengva suprasti ir skaityti, bet bent jau šitas autorius rašo suprantamai. Visos istorijos tikrai jautrios ir gražios.

Sužinojau įdomų faktą – vaiduokliai lankosi tualete. xD Ir tą moterį su balta suknele mačiau kaip Kayako Saeki iš filmo „Pagieža“. Juokiausi skaitydamas garsiai. Mano nuomone šioje knygutėje netrūko ir siaubo, ir mistikos ir net humoro. Tikrai gėriau kavą skaitydamas ir dar rudenį. Kažkaip manęs šita knyga laukė kol ateis ruduo. O kadangi jau Helovynas ne už kalnų – tai tokia mistinė knyga pats tas paskaityti. 

Nedėjau jokių vilčių į knygą. Pasiėmiau ją ir leidau autoriui mane nustebinti. Ir jam pavyko! Kelionės laiku, mistiška kavinukė, keisti veikėjai, siaubo ir humoro žanras – na ko daugiau reikia praleisti puikiai laiką? Manau reikės daugiau dėmesio atkreipti į japonų literatūrą – joje galima rasti tikrų perliukų. Ir aišku pamąsčiau, o ką gi aš veikčiau praeityje? Ilgai galvoti nereikėjo: pasakyčiau savo močiutei prieš mirtį, kad ją labai mylėjau.

Rekomenduoju visiems keistų knygų mėgėjams.