⭐⭐⭐
KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.
Martinas su Aleksandra ir dviem vaikais gyvena saloje. Vieną dieną Aleksandra su dukrele išvyksta su drauge į Kopenhagą, o Martinas lieka su sūneliu. Kuris.... dingsta. Prasideda jo bergždžios paieškos...
Kas mane pažįsta žino, jog aš nemėgėjas skandinavų trilerių. Bet visada esu pasiryžęs duoti šansą net nemėgstamam žanrui. Knyga skaitėsi lengvai, sudomino, pajutau tą šaltą sausio jūrą ir vėjus – labai vaizdžiai aprašyta. Bet iki pusės knygos buvo nuobodoka. Tikėjausi kažkokio antgamtiškumo, mistikos ar net mitologijos pėdsakų, bet to buvo man per maža knygoje.... troškau daugiau.
Kaip psichologinis trileris gal ir visai nieko. Tų psichologinių dalykėlių buvo justi. Ir dar kaip skaudžiai justi jie buvo. Žiaurybių čia jokių nebuvo, o jų ir nereikėjo. Tik dabar paspoilinsiu vieną vietą dėl ko labai supykau: Martinas nuskandino savo sūnelio katę.... Na, tikrai baisiai supykau ir nebenorėjau skaityti. Aš netoleruoju žiaurumo su gyvūnais. Nubraukiau ir ašarą dėl vargšės katytės...
Pabaiga buvo gan netikėta, nors nežinau... gal kažką ir nujaučiau. O epilogas paliko daug klausimų.
Vertinu knygą vidutiniškai. Nesužavėjo, kad būtų wow, bet ir nebuvo taip, kad nepatiktų skaityti. Rekomenduoju tiems, kam patinka lengvesnio turinio trileriai, šeimų paslaptys ir tas mažytis lašelis mistikos.