Indrė Vakarė "Slaptas gerbėjas"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Teodora susitinka su Nauriu kai vos nepapuola jam po ratais. Pavėlavusi į Kauną, ji praleidžia naktį Naurio lovoje. Netrukus jie pradeda vis dažniau susitikti... Tačiau Teodora ir pradeda gauti dovanas nuo slapto gerbėjo... Tad kas tas gerbėjas?

Kai ir visose autorės knygose veikėjai susiję vienas su kitu. Teodora yra Doloresos sesuo, kuri praeitoje knygoje susituokė su Aleksandru Rojumi! O Naurio mirusi žmona Inesa buvo Teodoros geriausia draugė. Knygoje tikrai netrūksta intrigų ir aistros. Skaityti buvo be galo įdomu ir malonu. Negalėjau padėti į šoną knygos ir labai greitai perskaičiau, nes skyriai buvo labai trumpučiai.

Be to knygos pradžioje paminėtas mano Kuršėnų miestelis!!! Tad norėčiau, kad kitoje knygoje autorė parašytų apie Kotrynos ir Marijaus meilės istoriją... arba Nikolą (Naurio draugą) ar Adrianą. Na, tikiuosi sulauksiu dar daug rašytojos knygų, nes jos veikėjai visi labai įdomūs ir jaukūs.

Rekomenduoju knygą visiems meilės romanų mylėtojams.

Alan Buckingham "Augink pats. Vaisiai ir uogos"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Labai apsidžiaugiau kai radau šitą knygą savo miesto knygų namelyje. Tikra retenybė rasti tokias naujas ir dar iliustruotas knygas.

Knygoje gausu iliustracijų kaip genėti ir formuoti vaismedžius bei uogakrūmius. Daug naudingos informacijos kaip juos auginti ir prižiūrėti. Taip pat gale knygos yra aprašyti kenkėjai ir kaip su jais kovoti. Knyga susidaro iš vaismedžių, uogakrūmių, vynmedžių ir egzotinių vaisių auginimo. Mane labiausiai pakerėjo iliustracijos. Nors gaila sodo neturiu (o labai norėčiau), bet galiu piešti pagal knygos iliustracijas.

Kadaise bandžiau balkone auginti braškes, bet deja uogų nesulaukiau – numirė. Jeigu būčiau gavęs šitą knygą kol su seneliai turėjom sodą – būtų labai pravertusi.

Rekomenduoju šią knygą visiems sodininkams ir šiaip žmonėms mėgstantiems domėtis sodininkyste.

Agnė Bausienė "Pranašystė"

 ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️

Elarai pradeda sapnuotis pranašiški sapnai ir jį išvyksta pas Idrą. Šioji jai  pasako, jog per žvaigždžių lietų po trijų savaičių visi turintys galių mirs. Ir vienintelis būdas tai sustabdyti yra rasti nukritusią žvaigždę ir ją perskelti pusiau. Deimonas ne tik išsigąsta tokių žinių, bet ir ruošiasi Oto Valeno puolimui... Netrukus dar Elara sužino, kad laukiasi. Taip prasideda įnirtingas ruošimasis mūšiui ir pranašystės panaikinimui...

Knyga man labai patiko. Parašyta lengvu stiliumi, netrūksta sekso scenų ir magijos. Kadangi tai paskutinė trilogijos knyga – tenka  atsisveikinti su pamiltais veikėjais. Bet jie dar ilgai gyvens mano širdyje.

Autorės rašymo stilius labai panašus į mano, tad kaip galiu nemėgsti šios knygos. Skyriai trumpučiai, veiksmas plėtojasi greitai ir nenumaldomai artėja Happy End. Perskaičiau knygą tikrai greitai, nes viskas man joje patiko. Taip, tai lengvas romaniukas, bet toks žanras man labiausiai ir patinka.

Rekomenduoju visiems, kas jau skaitė pirmąsias dvi knygas ir dievina romance-fantasy žanrą.

Loreta Tamulaitienė "Paraščių vaikai"

 ⭐️⭐️⭐️

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Knyga yra apie vaikus lankančius mokyklą skirtą blogo elgesio vaikams. Ši knyga paliko dviprasmiškų jausmų: buvo ir įdomu skaityti apie veikėjus, bet tuo pačiu ir nelabai norėjau skaityti šitą knygą. Iš dalies dabar kitaip imsiu žvelgti į paauglius, kurie linkę nusikalsti, blogai elgiasi ir dauguma yra iš vaikų globos namų. Jie nekalti, kad yra tokio sunkaus charakterio – aplink kalta, kur jie auga.

Labai nedaug trūko ir man pačiam iki globos namų, bet laimei turėjau mylinčius senelius ir prosenelius. Dabar kai jau esu suaugęs privengiu šiuolaikinių paauglių, nes tokių pilna mano mažame miestelyje kaip kad aprašomi knygoje. Bet suprantu, kad jie blogai elgtis išmoksta dėl nepriežiūros, blogo auklėjimo ir t.t. Man labai gaila vaikų, kurie nepatiria tėvų ir šeimos meilės ir rūpesčio.

Deivido ir Emos istorijos buvo tikrai labai įdomios ir tęsiau skaitymą tik dėl jų. Kitu atveju norėjau jau numesti knygą. Bet kadangi nemėgstu nebaigtų knygų, tai pabaigiau pasistengęs. Tai tikrai nebuvo mano stiliaus knyga, bet džiaugiuosi ją įveikęs. Patiko, kad veiksmas vyksta Šiauliuose, tai visos vietovės buvo gerai žinomos, bet visa kita buvo liūdna. Knyga tikrai liūdna, bet kaip gerai, kad su gražia pabaiga.

Rekomenduoju perskaityti visiems, kas augina vaikus arba dirba su jais.

C. W. Gortner "Vatikano princesė"

 ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️

Lukrecija Bordžija įžymioji popiežiaus Aleksandro VI duktė. Šioje knygoje būtent visa Bordžijų istorija pasakojama Lukrecijos lūpomis. Galiu teigti, jog tai vienas geriausių istorinių romanų apie Bordžijas. Knyga stora, skyriai ilgi, bet rašytojas labai meniškai ir gražiai viską aprašė, kad tie beveik 500 puslapių nieko nereiškė. Skaičiau labai lėtai, kad įkvėpti tų laikų dvasios. O rašytojas ir vertėja sugebėjo perteikti aplinkos grožį, rūbus, santykius tarp veikėjų.

Bordžijų istorija mano mėgstamiausia istorinė tema. Aš galima sakyti ekspertas šia tema. Tad skaitau viską prie ko galiu prisiliesti. Čezarė yra mano meilė numeris vienas. Ir dėl jo skaitau knygas apie Bordžijas, juk jis griežia pirmu smuiku. Aš visada įsimyliu blogiukus. Mes kartu su Čezare būtume tobulas duetas. Vertėja labai gerai išvertė vardus, na... keli buvo netiksliai išversti, nes greičiausiai vertėja rėmėsi ispanų kalbos gramatika. Pvz. Pinturičijas. Turėjo būti PinturiKijas. Ne Džiofrė, o Džiofris. Ir ne Mičelotas, o Mikeleto. Bet vertėjai irgi žmonės, klaidų daro. Dėl to viskas gerai. Man svarbiausia, kad Čezarės vardas teisingas.

Kas liečia pačią Lukreciją, buvo labai įdomu pasinerti į tai kaip tais laikais buvo elgiamasi su moterimis. O buvo elgiamasi tikrai nedovanotinai. Ypač bjaurėjausi Lukrecijos motina Vanoca. Tokios bjaurybės dar paieškoti reiktų. Tai, kad jos pirma santuoka su Džiovaniu Sforca buvo sudaryta jai dar visai vaikui būnant- žiauriai atrodo mūsų laikais. Bet renesanso metu tai būdavo normalu tuoktis dar vaikams būnant. Labai buvo skaudu skaityti kai vos keturiolikos ji jau lytiškai santykiavo su SAVO VYRU  Džiovaniu. Buvo labai įdomu skaityti apie ją pačią ir, ką jai teko išgyventi. Jos man labai pagailo, nes tikrai kankinosi...

Tad tikrai rekomenduoju visiems istorinių romanų gerbėjams, knyga tikrai gražiai ir puikiai parašyta, o dar geriau, kad Lukrecijos žodžiais.

Ina Les "Paskutinis pavasaris"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Joaną išlydi jos vaikinas Audrius studijuoti į Vilnių. Vilniuje gatvėje ją nuo automobilio „išgelbėja“ Marius, su kuriuo vėliau susipažįsta bendrabutyje. Jie vienas apie kitą ima vis daugiau galvoti...

Humoras ir meilės linija man tikrai labai patiko. Knyga susiskaitė labai smagiai ir buvo iš ko pasijuokti, bet... tas studentiškas gyvenimas man kažkoks horror. Vertinu knygą gan gerai, nes skaityti patiko, nenusibodo, tačiau aš nesupratau tų studentiško gyvenimo subtilybių... Aš mokiausi arti namų, neakivaizdiniu būdu tad paskaitose manęs dažnai nebūdavo. Ir pagalvojus apie bendrabutį nupurto mane šaltis. (Gal ir tinka šiuo atveju tokia knyga Helovyno periodui). Aš esu žmogus, kuris vertina privatumą ir asmeninę erdvę, o skaitant knygą susidarė įspūdis, kad to bendrabutyje tiesiog nėra. Aš naminis katinas ant sofutės ir tokių gyvenimo peripetijų nesuprantu ir man nuo jų baisu darosi kaip studentai gali TAIP gyventi.

Gink Dieve nepeikiu autorės už šitokią pasirinktą temą. Anaiptol man buvo malonu pasišiurpinti tokiomis gyvenimo sąlygomis mintyse ir sužinoti dalykų, kurių nežinojau. Per knygas galima matyti pasaulį jei autorius moka jį perteikti, o autorei tai pavyko. Nors ir nesupratau daug dalykų, bet buvo labai įdomu. Mane domino būtent tas humoras ir meilės linija – dalykai, kurių visada noriu knygose. O be to Joana studijavo lietuvių filologiją. Norėjau labai ir aš kadaise... bet šeima liepė studijuoti visuomenės sveikatą.

Joana mane iš tikrųjų erzino pradžioje knygos. Bet laiku einant džiaugiausi kaip ji keitėsi kaip veikėja. Na, o pabaiga buvo tikrai saldi ir graži – nubraukiau ašarą kaip viskas baigėsi tobulai.

Tad kaip pirma autorės knyga tikrai visai nebloga. Tikiuosi nenustos rašyti ir ateityje dar sulauksime jos knygų.

Rekomenduoju visiems, kas nebijo studentų gyvenimo, mėgsta meilę-seilę ir pasijuokti.

Juliet Diaz "Plant Witchery"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Pasiėmiau šią knygą skaityti, nes turiu labai daug augalų ir visus labai myliu. Knygoje autorė pasakojo savo istoriją, iš kokios genties kilusi, kuri bendrauja su augalais ir, kad ji gali suprasti augalų kalbą. Kiekvienas augalas turi savo charakterį ir mus gali išmokyti skirtingų dalykų. Prieš skinant augalus reikia jų atsiklausti ir padėkoti. Gal daug kam tai ir atrodo juokinga, bet aš pakeičiau požiūrį į augalus ir dabar juos dar labiau myliu, pakalbinu belaistant ir padėkoju jei reikia nusiskinti kokį lapelį.

Taip pat autorė pateikia 200 augalų, jų magiškas savybes bei gydomąsias, nes autorė studijavo netradicinę mediciną. Buvo labai įdomu skaityti apie tiek daug augalų ir sužinoti jų magiškas savybes. Nors esu daug skaitęs apie augalų magiją, tačiau ši knyga buvo tikrai po kol kas įdomiausia ir naudingiausia.  

Rekomenduoju visiems, kurie domisi augalais iš medicinos ir magiškos pusės.