Jessamine Chan "Gerų motinų mokykla"

⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Frida sunkiai dirba. Ji išsiskyrusi su Gastu ir kas kelios dienos augina savo dukrelę Harietą. Bet taip pervargusi nuo darbo ir vaiko priežiūros ji pamiršta aplankalą darbe ir palieka mažą dukrelę vieną namuose. Kažkas iš kaimynų paskundžia ją vaiko teisėms ir policijai. Taip iš Fridos atimamos teisės globoti Harietą... Po teismo ji iškeliauja į naujovišką mokyklą blogoms motinoms, kurioje turi pasitaisyti....

Nebaigiau skaityti šios knygos, nes... 

Tie daug visko sukasi galvoje apie tokią sudėtingą knygą... Aš palaikiau Fridą, o ne visą teisėsaugą. Mano laikais tokių vaiko teisių nebuvo. Buvau ir mušamas, ir paliktas vienas daugybę kartų, ir klykdavau tada iki pasiutimo, bet laimei niekas manęs neatėmė iš šeimos. Nepaisant nepriežiūros mano šeima mane mylėjo, ir aš juos. Tad dėl tų DVIEJŲ valandų taip nubausti Fridą man atrodo nežmoniška. Vargšei Harietai juk reikėjo mamos, o Fridai dukters. Suprantu kai vaikai atimami iš šeimų, kuriuose jie nemylimi ir mušami, bet šioje knygoje Frida mylėjo savo dukrą ir labai apgailestavo dėl visko. Bet visi psichologai ir teisėsauga kaip kokių šungrybių užsiėdę marazmus apie ją rašė. Tiek visokių emocijų, o ypač pykčio man sukėlė ši knyga. Ypač pykau dėl žmogaus privatumo atėmimo. 

Iš tikrųjų ir nebaigiau skaityti dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau mane pyktis ėmė. Tos lėlės-robotukai man patiko, bet kai Fridai per prievartą liepė glamonėti savo lėlę ir mokytojos mušė lėles.... kas, kad tai bejausmis robotas, man jau buvo per daug. Knyga gera, nieko nesakau, bet man ji per žiauri. Knygoje vaizduojami dalykai, kurie man baisesni už viską pasaulyje: privatumo atėmimas, kišimas savo požiūrių į akis. Pfiu, ačiū Dievui užaugau gal ir nepriežiūroje, bet mylinčioje šeimoje. Nelinkėčiau niekam pakliūti į tokią sistemą galimos ateities, kuri vaizduojama knygoje.

Knyga iš tikrųjų labai gera diskusijoms. Nes ją perskaičius atsirastų visada įvairias nuomones turinčių žmonių. Nors skyriai ilgoki ir jų nėra daug, šriftas smulkokas. Man skaitėsi lėtai. Vertinu knygą vidutiniškai nors ir nebaigiau visos iki galo. 

Rekomenduoju visiems turintiems vaikų ir mėgstantiems diskutuoti. 

J.D. Hortwort "A Witch's Guide to Wildcraft: Using Common Plants to Create Uncommon Magick"

⭐⭐⭐

Knygoje pasakojama apie augalus, kaip juos rinkti, kur rinkti ir t.t. Tačiau autorė išskirtinai rašo amerikiečiams ir net prideda nuorodas internete skirtas JAV kontinentui. Tas mane šiek tiek nuliūdino. Juk anglakalbių skaitytojų yra visame pasaulyje. 

Iš knygos kažko nieko naujo nesužinojau ir nors skaitėsi gan lengvai – man buvo mažai naudinga ši knyga. Na, apie augalus perskaičiau įdomių istorijų, kurių nebuvau girdėjęs, bet pačias augalų magiškas savybes jau žinojau. Gale po kiekvieno augalo aprašymo buvo burtai ar darbeliai ir net valgomi/geriami dalykai, bet jiems reikia priemonių, kurių sunku gauti Lietuvoje. Ir vis tas centravimasis į amerikiečius... juk raganų/raganių yra visur pasaulyje. 

Bendrai vertinu vidutiniškai. Yra įdomių dalykų, verta perskaityti, bet esu skaitęs ir geresnių knygų su mažiau informacijos. Tad patiko, bet... 

Rekomenduoju tiems, kurie dar nepažengę tiek toli kaip aš savo raganos/raganiaus kelyje. 

Tahereh Mafi "Džinų išrinktoji"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Alizė – džinė, dirbanti žemiausio rango tarnaite kilmingųjų namuose. Vieną dieną gatvėje ją užpuola benamis berniukas ir visa tai pamato princas Kamranas. Netrukus ši žinia pasiekia karalių Zaalą. Kuris išsiaiškina, kad Alizės venomis teka ledas ir ji yra senovinės džinų karalystės sosto įpėdinė. Zaalas nusprendžia ją nužudyti... Tačiau jo anūkas Kamranas to nenori... Netrukus benamis berniukas pakviečia Alizę į karališką puotą gavęs kvietimus iš karališkosios šeimos...

Senai beskaičiau fantastikos, o juk tai buvo mano pirmoji literatūrinė meilė. Tad grįžau prie fantastikos. Knyga mane įtraukė jau nuo pirmų skyrių. O jau kaip gražiai viskas aprašyta! Vertėja labai gražiai išvertė šią literatūrinę kalbą. Ta rytietiška istorijos kultūra man labai patiko. Apie džinus nėra tekę skaityti tad buvo smalsu sužinoti apie jų gyvenimą.

Skyriai gan trumpi ir jų daug, tad skaitėsi lengvai. Galvojau gal skaitysis ši knyga sunkiai, bet ne. Viskas skaitėsi sklandžiai. Man tik trūko šio fantastinio pasaulio žemėlapio knygoje, kad įsivaizduoti kur kas randasi.
 
Na, o koks plot twist knygos pačiame gale!! Griebsiu antrąją dalį į rankas nieko nelaukęs. Sunku net rašyti neišduodant, kas ten nutiko gale knygos... Bet užvirė tikra pekla rūmuose. Visa knyga tokia rami buvo, o galas kaip ugnis viską pakeitė. Labai tikiuosi, kad bus išversta trečioji knyga ir leidykla nepamirš šios serijos kai autorė parašys ketvirtą ir penktą knygas.

Rekomenduoju tiems, kam patinka rytietiška aplinka ir norisi paskaityti knygą aprašytą vaizdžiai.

Andrėja "Aš lauksiu tavęs"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Dominyka ir Modestas planuoja pirkti namą, tačiau Modestas kategoriškai prieš Dominykos nusižiūrėtą seną namą Žasliuose. Pora deja išsiskiria... tačiau Dominykos močiutė papasakoja kuo tas namas jai ypatingas... ir Dominyka pradeda močiutės pirmosios meilės paieškas. Kai į Lietuvą atskrenda Haroldas (močiutės pirmosios meilės anūkas), mergina pradeda jį įsimylėti...

Oi kokia graži ir jauki knyga. Verkiau ir iš džiaugsmo, ir iš liūdesio. Nors joje netrūko ir skaudžių įvykių iš Antrojo pasaulinio karo. Autorė man sakė, jog jai labai smagu buvo rašyti šią knygą. Ir tuo nė kiek nesistebiu. Tai labai jauki knyga. Kupina meilės. Man ypač patiko Dominykos senelės pasakojimas ir kaip ji mylėjo savo Kristoferį. Manau tokia meilė galima tik vieną kartą gyvenime.
 
O jau kokios meniškos erotinės scenos... Pridedu citatą: „Haroldas glamonėjo vidinę jos šlaunies pusę kilo vis aukštyn ir pasiekęs merginos Veneros trikampį drąsiai įslydo į karštą ir drėgną jos esybės šventovę.“. Negaliu atsigrožėti kaip gražiai ir poetiškai aprašytas toks veiksmas. Viskas stovi  man prieš akis kaip kokiame filme.

Rekomenduoju visiems, kam patinka sena meilė ir senos istorijos, bei graži bei poetiška erotika.

Indrė Vakarė "Asmens sargybinis"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Adrianas (iš „Slaptojo gerbėjo“) baigęs savo Interpolo karjerą ir nebesugebantis parašyti nė žodžio gauna užduotį iš buvusio viršininko – saugoti jo dukrą Mantilę. Mantilė fotografė. Ji labai nepatenkinta, kad yra saugoma dieną naktį ir jai labai nepatinka Adrianas, bet... abu pradeda vienas kitam jausti trauką...

Kaip ir rašytojos įprasta – šioje knygoje pasirodo veikėjai iš kitų jos knygų. Tiksliau Adrianas ir Nikolas. Man labai patiko ši knyga. Negalėjau nuspėti kaip toliau pasisuks Mantilės tėvo priešų reikalai, bet žinojau, kad ji pamils Adrianą. Tai, kad Mantilė buvo fotografė nė kiek nestebina, nes matėsi, kad rašytoja iš savo patirties aprašė visą fotografo darbą.

Knyga labai graži – tie lapų kraštai ištapyti gėlėmis kažkokia fantastika! Skyriai trumpučiai, jų daug, tad skaitėsi labai lengvai. Nors aš taupiau knygą kadangi man labai patinka visos rašytojos knygos. Tad ir norėjau skaityti ilgiau.

Rekomenduoju visiems autorės gerbėjams ir meilės romanų mylėtojams, ypač lietuvių autorių. Nerekomenduoju tiems, kas ieško stiprios erotikos.

Shelley Read "Tekėk lyg upė"

 ⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Viktorija – septyniolikmetė mergina gyvenanti Kolorado valstijoje mažyčiame miestelyje. Vieną dieną ji susipažįsta su vaikinu Vilsonu. Paaugliai iš karto įsimyli, bet jų meilei nelemta gyvuoti, nes Viktorijos brolis Setas girtuoklis ir nekenčia indėnų. Po Vilsono žūties Viktorija pasijunta besilaukianti... ji pabėga iš namų gimdyti vaiko į miškus...

Istorija tikrai buvo jautri. Skaitant nekenčiau Seto ir taip norėjau apkabinti Viktoriją. Veikėjai tikrai buvo įdomūs: kiekvienas skirtingas ir įdomus. (Išskyrus Setą. Šito padaro aš negalėjau toleruoti). Knygoje aprašomi aplinkos vaizdai detalūs ir ryškūs. Viską įsivaizdavau puikiai. Nors nelabai mėgstu tokius aprašymus, bet šitoje istorijoje susiskaitė puikiai.

Man gal kiek trūko veiksmo ir buvo truputėlį sunkoka skaityti. Kažkodėl lėtai skaitėsi ši knyga, bet tai nereiškia, kad ji bloga. Anaiptol – knyga tikrai gera ir verta skaityti. Tik ji man pasirodė labai liūdna ir kupina ilgesio. Na, ir aišku graži pabaiga. Knyga tikrai labai graži ir jautri. Sunku buvo užversti paskutinį puslapį...

Rekomenduoju gamtos vaizdų mylėtojams, gražios meilės mėgėjams. Nerekomenduoju, kas ieško intensyvaus veiksmo.

Andrėja "Nužengus nuo stebuklo"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Mingailė patyrusi baisią traumą ir netektį skęsta depresijoje. Jos draugės nori jai rasti vaikiną. Vieną dieną Valentina ją užregistruoja pažinčių svetainėje. Mingailė dėl šitokio poelgio labai supyksta, bet galop susidomi vienu laišku iš amerikiečio Itano. Netrukus jis atvyksta į Lietuvą ir išsiveža ją į Ameriką susituokti. Tačiau tik atvykus į Kaliforniją pradeda aiškėti Itano šeimos paslaptys. O dar netikėtinai atskrenda jo brolis Stivenas... Tad ar Mingailė ras savo laimę svetimoje šalyje?

Knyga labai jautri. Tai kas nutinka Mingailei knygos pradžioje privertė mane nubraukti ne vieną ašarą. Skaičiau ir verkiau. Siužetas bent jau man buvo nenuspėjamas ir intriguojantis, nes iš lėto skleidėsi visos paslaptys ir negalėjau nuspėti kaip viskas baigsis. Knyga buvo tarsi koks filmas. Ir nors plonytė, bet joje tilpo labai daug jausmų ir emocijų.

Istorija tikrai ne iš lengvųjų skaityti emociškai, bet kaip skaitinys buvo labai lengva skaityti ir puslapiai skriejo. Tad knyga man labai patiko. Tikrai nepaprasta ir įdomi, bei be galo skausminga. Paliečiamos tokios temos kaip prievarta, smurtas ir meilė be atsako. Taip pat knygoje galima pastebėti kontrastą tarp turtingųjų ir vargšų. Mingailė pabuvojo abiejose pusėse.

Rekomenduoju visiems mėgstantiems istorija su skaudžiais išgyvenimais bei gražia pabaiga. Nerekomenduoju tiems, kas ieško erotikos ar saldumo.