Rimantas Kmita "Editas kompleksas"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Edita įsimylėjus kaimyną Raimį, bet pastarasis jai nerodo jokio dėmesio. Ji dirba videonuomoje ir filmai visas jos gyvenimas. Videonuomoje ji jaučiasi savo vietoje, o štai namuose pragaras: geriantis bedarbis tėvas ir gyvenimu nusivylusi motina. 

Nesistebiu, kad knyga man ganėtinai patiko, nes kadaise skaičiau „Pietinia kronikas“ ir vėl nusikėliau į tuos laikus kai buvau mažas vaikas. Aš vidiako irgi neturėjau kaip Edita, bet su mama žiūrėdavom siaubiakus. Šiauliai mano gimtasis miestas ir visas tas vietoves, paminėtas knygoje, žinau. Prisimenu kaip tais laikais visko trūkdavo, bet norėjosi ir tų filmų ir kasečių, ir gražių drabužių. O užsienis buvo pasakų rojus. Tad knyga tikrai sukėlė daug prisiminimų. 

Pati Edita kiek erzino, nes svaigo dėl to Raimio kiekvienam skyriuje. Todėl palaikiau Moniką ir Garfildą, kurios liepė jai baigti svaigti. Bet manęs nestebina tokia kvaila meilė. Pats būdamas paauglys buvau įsimylėjęs vieną merginą mokykloje iki negalėjimo. Tad nors ir erzino Edita, tuo pačiu ir jaučiau kažkokį ryšį su ja. Knygoje per humoristinius sakinius nagrinėjamos įvairiausios rimtos temos, lyginamos su filmais. Žinoma, „Editas kompleksas“ turbūt neperspjaus „Pietinia kronikų“, bet knygos viena kitą papildo. 

Skaityti šiaulietiška tarme nebuvo sunku, nes pats lygiai taip kalbu kasdien. Tai buvo mano šnekta parašyta knyga. Tad man tikrai patiko ši knyga. Ji nostalgiška ir linksma, bet tuo pačiu ir rimtų temų netrūksta. Manau, kas skaitė „Pietinia kronikas“ – turi perskaityt ir šitą knygą.

Rimantas Kmita "Pietinia kronikas"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  Ašai ilgai galvuojau a pirkt' tą knygą a ne. I vieną dieną stovėjau prie kasos, mergike skenuoj' mana knygas, ašai griebiau šitą i sakau: "Davaj, da man tą paskaičiuok". Tada pabazarijau su pardavėja ka vakar praleidau susitikima su pačiu autorium. Sakau: "Gaila, ka Kuršėnu grafikai taip sudirbti daba, ka vakarais važiuot' i Šiaulius man jau nebeišein'. Būčiau tikrai atvykęs pasiklausyt'..." Da paklausiau gal autorius buva Knygu mugėj, bo ten kiekvienais metais važiuoju. Kažkaip ta pardavėja Šiauliu Akropoly prikalbina skaityt' tą knygą... Retai aš pasiduodu visokioms "rekomendacijoms", bet pasidaviau šį karta i nesigailiu.

Grįžau namo i pradėjau skaityt'... Ale tokios knygas tikėjaus i laukiau. Sava kalba, savs miests, savas vietines problemas. Prisiminiau tuos kasečių perrašymus... garbės žodis, kai iš mana gyvenima paimta nors aš taip gyvenau dar 2000-aisiais. I ta bobute su knygom bulvare- jinai i daba ten tebesėdž'. I mana miests gale knygas paminėts... I meile, i romantika, i erotika, i kasdienybe, visks vienoj knygoj kai priklausa. I svarbiausia supranti visus žodžius, visks parašyta paprastai i aiškiai, grynai iš vyriškas gyvenima puses. O an galų gala da i ašara nubraukiau, nes nesitikiejau tokios pabaigos.

Nemėgstu ašai tų lietuvių rašytojų, Bali Sruoga tik myliu, bet kai va čiuvs paraša tokia knyga katra mana pačia gyvenima i jausmus paliet'- tai nebegal' sakyt', ka lietuvių rašytojų nemėgstu. Pamėgau daba... Tikrai knyga tokia, ka visiem paskaityt' reik', bo labiausiai šiauliečiam i katrie aplink Šiaulius gyven'. Paskaitydavau tą knygą, nuvažiuoju i Šiaulius, vaikštau po centrą, po Pietini i misliju ka gyvenu čia visa gyvenima, bet iki Rimanta Kmitas knygas neatkreipiau dėmesia ne i viena pastata, gatve, aikšte, skulptūra. Einu kokia gatve i galva iškart: "O, juk čia jisai su Monika Myškina aptarinėja, o dabar ašai čia einu". Po Kmitas Šiauliai nušvita kitom spalvom i supratau, ka vis tiek man čia gimtasis miests, ka i kaip atsibodęs. Daba da pagalvojau, ka reikėja pasiimt' tą knygą paskaityt' atsisėdus an suoliuka prie tos bažnyčias- būtų buvęs kaip virtual reality skaityms. Nu ka daba bepadarysi, knyga baigės... I kažkaip noris' kažkokia tai pratęsima... ar kažko da tokia pačia kalba... Įtraukė mane ta knyga kai tą Kmitą i prūda.

I nesigailiu nė centa išleista an šituos knygas, originals, iš "Pegasa" knygyna pirkau, bo "Pegase" fuflo nėra, visas knygas ten originals.