Aistė Šopa "Širdys, ieškančios namų"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Šioje knygoje yra dvi laiko juostos ir dvi valstybės, bet visus žmones sieja giminystės ryšiai. Janina su Motiejumi atvyksta į Venesuelą 1948 metais ir pradeda naują gyvenimą. Kai tuo tarpu jų anūkas Gediminas su Esperanza išvyksta į Lietuvą iš Venesuelos ir pradeda ten naują gyvenimą...

Tai antroji autorės knygą, kurią perskaičiau. Nors ir pabėgėlių/emigrantų temos man nėra artimos, su pasimėgavimu skaičiau šią knygą. Nors šeimos kartos skiriasi knygoje, bet įvykiai linkę kartotis. Knygoje paliečiama ir COVID tema, nes Gediminas su Esperanza atvyksta 2020 metais į Lietuvą.

Autorė puikiai aprašo emigranto/pabėgėlio dalią Rukloje, nes pati rašytoja dirbo mokytoja Ruklos pabėgėlių centre. Tad ji galėjo artimai susipažinti su ten gyvenusiais žmonėmis ir parašyti tokią knygą. Na, man labiau patiko skaityti apie Janiną ir Motiejų, bet nuo knygos vidurio tapo įdomesnis ir Gedimino bei Esperanzos gyvenimas. 

Knyga man tikrai labai patiko. Nors iš pradžių galvojau, kad nepatiks. Visgi ne mano tema. Bet susiskaitė įdomiai ir gražiai. Rekomenduoju paskaityti visiems autorės gerbėjams. 

Aistė Šopa "Mano mačo iš Meksikos"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Aistė išvyksta į Meksiką atlikti praktiką ir Airijoje palieka savo vaikiną Gustavą. Atvykusi į Meksiką ima intensyviai linksmintis kol galop jos vaikinui tai pradeda nepatikti ir jis atskrenda trumpam į Meksiką pas ją. Jie kivirčijasi... Netikėtai naujieji draugai supažindina Aistę su Emilianu. Jie aiškiai vienas kitam patinka, bet jausmus rodo droviai. Kol vieną naktį permiega kartu. Aistei teks rinktis Emilianas ar Gustavas...

Su džiugesiu laukiau šio knygos! Lietuvių autorių meilės romanai man patys pačiausi. Daug kas rašė, jog Emilianas nepateisino lūkesčių ir nebuvo panašus į mačo vyrą. Drįstu nesutikti: jis savininkiškai ėmė nurodynėti Aistei kaip gyventi, kėlė baisias pavydo scenas, bandė „pastatyti moterį į vietą“, rūpinosi labiau vakarėliais nei Aiste ir t.t. Emiliane įžvelgiau visus toxic masculinity ženklus. Mačo vyras žavingas ir traukiantis, bet viduje tikras narcizas. Būtent toks ir buvo Emilianas.

Veiksmas ėjo normaliu tempu. Negaliu teigti, jog labai greitai ar labai lėtai. Skyriai vidutiniško ilgio.
 
Kas man šiek tiek nepatiko:
1.    Pagrindas buvo tūsai, vakarėliai, baliai. Na, šiek tiek pasilinksminti visi turim, bet šičia man jau buvo kiek per daug. Toks jausmas, kad visi veikėjai greit taps alkoholikais.

Kas man labai patiko ir norisi pagirti autorę:
1.    Autorė tikrai detaliai aprašė meksikiečių gyvenimo būdą, santykius, maistą, kultūrą. Nežinau, bet spėju rašytoja yra buvusi/gyveno-a Meksikoje jei taip gerai žino tokius dalykus. Tokie maži dalykėliai sukuria tinkamą atmosferą. Skaičiau kažkur, jog autorė yra ispanų kalbos vertėja (?). Tad puikiai matėsi jos puikios ispanų kalbos žinios knygoje. Pats esu savamokslis vertėjas tad man svarbu, kad knygose būtų tinkamai išversti kitų kalbų žodžiai ir į tai atkreipiu dėmesį.
2.    Andriaus krikščioniškas gyvenimas. Apie religiją meilės romanuose niekada nerašo, o štai autorė parašė. Tikrai labai džiaugiuosi šita tema. Labai sujaudino ta scena, kur Aistė tapo krikščione ir susitiko su savo seserimi.

Rekomenduoju visiems meilės romanų mylėtojams, kuriems patinka kitokie meilės romanai.