Kristin Harmel "Gęstančių žvaigždžių miškas"

 ⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Džeruša iš vokiečių šeimos pagrobia jų dukrelę ir pavadina Jona. Ji ją išsineša į miškus ir ten ją užaugina. Išmoko kaip išgyventi gamtoje ir sulaukusi 102 metų miršta prieš mirtį pasakiusi jai jos tėvų vardus. Taip Jona lieka vienui viena pasaulyje, apie kurį nieko nenutuokia. Netrukus ji sutinka žydų šeimą, kuri jai papasakoja apie nacių žiaurumus, bet vos palikę Joną – buvo sušaudyti. Netrukus Jona susitiko girioje žydų grupelę ir su jais susidraugavo, išmokė visų išlikimo paslapčių. Įsimylėjusi Aleksandrą ima vis dažniau galvoti apie savo kilmę... Ar jai pavyks išsiaiškinti, kas ji tokia? Ir kas bus pasibaigus karui?

Istorija tikrai jautri ir graži. Jona padėjo kitiems kai pačiai grėsė pavojus. Autorė detaliai aprašė kaip gyveno Jona ir žydai girioje – tai buvo įdomu skaityti. Bet pasiekus knygos vidurį jau norėjosi kažkokio veiksmo, nes viskas slinko gan monotoniškai nepaisant kelių susidūrimų su rusų partizanais ir Zuža. Skaitant vis galvojau: nejaugi ji po karo negrįš į civilizaciją? Ar visa knyga ir bus bastymasis po miškus? Knyga tikrai ne plona ir vis laukiau kažkokio veiksmo, bet jo kaip nebuvo taip nebuvo. Bet užskaitau gražią idėją. O tas veiksmas atėjo tik knygos pabaigoje.

Rekomenduoju visiems, kas nesibaido monotoniškų knygų, kur beveik niekas nevyksta, bet pabaigoje viskas pasikeičia.

Kristin Harmel "Užmaršties saldumas"

 ⭐️⭐️⭐️⭐️

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Houpė išsiskyrusi su vyru augina paauglę dukrą Anę ir dirba šeimos kepyklėlėje. Jos močiutė Rouzė serga Alzhaimeriu ir gyvena slaugos namuose. Netikėtai praskaidrėjus protui ji duoda sąrašą su savo šeimos nariais, kurie dingo per Antrą pasaulinį karą ir prašo jos vykti į Paryžių. Iš pradžių Houpė galvoja, kad tai močiutės kliedesiai, bet galop išvyksta į Paryžių ieškoti savo giminaičių. Visa tai atveda prie didelių šeimos paslapčių atskleidimo.

Knyga man visai patiko, nes skaitėsi tikrai lengvai. O kur dar receptai! Būtinai išbandysiu juos. Pats įdomumas buvo skaityti apie Houpę Paryžiuje ir visas giminaičių paieškas, bet jos nesantaika su buvusiu vyru ir dukra buvo kiek nuobodoka. Viską į gerąją pusę nusvėrė būtent tos paieškos ir paslaptys.

Tai pirmoji autorės knyga, kurią perskaičiau. Ir galiu teigti, jog tikrai visai gera ir verta skaityti. Labai patiko, kad paliesta Alzhaimerio tema, nes mano proseneliai abu jį turėjo ir puikiai supratau Rouzę ir Houpę bei kaip ta liga paveikė jų santykius. Rouzės proto užtemimai ir nušviesėjimai grąžino mane į praeitį ir priminė mano prosenelę. Kitas dalykas karo tema. Čia jos tikrai nėra daug, nes veiksmas vyksta šiais laikais. Aišku skaityti apie Holokausto aukas buvo labai skaudu ir liūdna, bet knygos tai nepadarė liūdna ar tamsia.

Rekomenduoju visiems, kas mėgsta šeimų paslaptis ir žinoma kepti saldumynus.