Ignė Ale "Migruojantys paukščiai"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Mirus senelei Gerda grįžta į Lietuvą. Ji paveldėjo jos namą Liepynėje, Kuršių Nerijoje. Netrukus ji susipažįsta su droviąja kaimyne Elena. Niekaip negalėdama nuspręsti ką daryti su namu, jame apsistoja ir pradeda rašyti vadovą po Kuršių Neriją. Gerda ir Elena pradeda vis artimiau bendrauti...
 
Knyga labai jauki ir švelni. Autorė labai vaizdžiai aprašo Kuršių Nerijos vietoves ir netyčia nusikeli ten. Galiu prisiekti girdėjau ošiant jūrą visą laiką beskaitant knygą. Pastebėjau, kad su kiekviena knyga autorė rašo vis brandžiau. Nenuostabu, kad ir ši knyga brandi. Ji apie vienatvę, nes pagrindinė veikėja Gerda labai vieniša, nors ir keliauja po visokiausias šalis, tačiau artimo žmogaus juk reikia mums visiems.

Didžiulis pliusas, kad ši autorė nevengia paliesti LGBT temas savo knygose. Esu jai dėkingas už tai, nes Lietuvoje tokių knygų labai reikia. Pats rašau erotinius meilės romanus LGBT tematika, todėl ir skaityti mėgstu tokias knygas. Taip pat autorė paliečia panikos priepuolių temą, kas yra labai gerai, nes neteko skaityti knygos, kurios veikėjai tai patiria. Be to autorė matosi gerai apsiskaičiusi ir išmano LGBT terminologiją. Tai labai gerai.

Rekomenduoju visiems, kas nebijo LGBT tematikos ir mėgsta gražius gamtos aprašymus.

Už knygą dėkoju Svajonių knygos leidyklai.

Ignė Ale "Visi vieniši žmonės"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Uršulė po skyrybų su vaikinu iš Vilniaus grįžta į Klaipėdą. Ten ji pradeda dirbti bibliotekoje. Netikėtai jos pusseserė pakviečia ją į savo vestuves būti pamerge ir liepia susirasti porą. Uršulė pradeda bendrauti su sesers Austėjos pasiūlytu vaikinu Jokūbu, bet ją vis labiau traukia kolega Martynas...

Tai trečioji autorės knyga. Labai laukiau šios knygos ir su nekantrumu perskaičiau. Skaičiau lėtai, su pasimėgavimu, kad kuo ilgiau tęstųsi istorija. Knyga iš tikrųjų brandi. Manau brandžiausia iš visų trijų autorės knygų. Ir labiausiai patikusi. Šioje autorės knygoje daug pasakojama apie bibliotekos darbą ir man tai labai patiko, nes pats svajoju dirbti bibliotekoje (deja, neturiu tam reikalingo išsilavinimo). Veiksmas slenka iš lėto, istorija išbaigta ir neatrodė ištempta.

Man labai patiko Ugnė. Nors ji vaizduojama kaip „blogietė“, bet iš tikrųjų tokia nėra. Ji dievina meilės romanus kaip ir aš, ir patraukia elektronkės dūmelį. Pati Uršulė man irgi patiko, nes ji dievina skaityti knygas kaip ir aš. Tik ji intravertė o aš ekstravertas. Martynas taip pat sukurtas toks draugiškas. Taip pat labai džiaugiuosi, kad rašytoja įdėjo ir veikėją lesbietę. Wow. Buvau labai nustebintas ir laimingas. O ir jos atsiskleidimas buvo tikroviškas. Na, visi veikėjai nors prie žaizdos dėk – ir tai nėra blogai. Man kartais norisi istorijų kurios paglostytų širdį. Tad bendrai tariant: knyga man TIKRAI LABAI patiko. Lauksiu kitų autorės knygų.

Rekomenduoju visiems, kurie nemėgsta saldumo, bet nori gyvenimiškų ir tikrų istorijų.

Ignė Ale "Geltona suknelė"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Ramunė gyvena po vyro ir anytos padu. Jie su Dominyku bando susilaukti vaikelio, bet nesėkmingai. Tačiau netrukus ji internete susiranda maisto gaminimo kursus ir niekam nesakydama ima juos lankyti kiekvieną pirmadienį. Ten susipažįsta su šefu Povilu...

Knyga tikrai nesaldi, joje netrūksta ašarų ir aišku laimės. Knygoje man labiausiai patiko Marija, nes ji grynai aš. :D Ramunė erzino, nes norėjosi, jog ji nustotų būti mėme ir galų gale pasipriešintų vyrui ir anytai. Arba iš vis mesk tu tą Dominyką! Jos paklusnumas ir kuklumas buvo labiausiai erzinantys dalykai. Knygoje labai daug skyrių tad nenusibodo skaityti, nes jie ir labai trumpi. Istorija man labai patiko, nes buvo labai įdomi ir lengvai skaitoma. O graži pabaiga apvainikavo visus veikėjus. Net ir po skyrybų Ramunė ir Dominykas išliko artimi- tai tikrai nuostabu. Lauksiu naujos autorės knygos, nes šitoji man patiko taip pat kaip ir pirmoji. Puikiai praleidau laiką su knyga.

Ignė Ale "Tarp A ir B"

 

 ⭐️⭐️⭐️⭐️⭐️

Ana- trisdešimtmetė vieniša rašytoja. (Kaip ir aš!) Per savo gimtadienį, birželio 1... tad ji Dvyniai, sulaukia žinutės iš pirmosios meilės Beno, kuris grįžta į gyventi į Lietuvą. Tačiau netikėtai ji ima daugiau bendrauti su kaimynu Aleksu kas baigiasi vasaros romanu. Po nelaimės jo bute kartu susėda išgerti alaus. Ir Ana pasirenka IPA... fuuu. Net nupurtė beskaitant- nemėgstu IPOS. Kitą dieną Aleksas ją pakviečia į savo vakarėlį, kuriame didžėjaus. Vos ėmusi susitikinėti su Aleksu- sulaukia Beno žinutės susitikti... Kadangi Ana Dvyniai tad iš asmeninės patirties nusiteikiau dramoms- taip ir buvo. Ana man priminė mano ex‘ą (irgi Dvyniai), o Aleksas mane patį. Tad mano sielą šiek tiek palietė šį istorija.

Knyga skaitėsi labai lengvai, nes skyriai tikrai trumpi, jų daug. O kadangi veiksmas vyksta vasarą- tai pats tas laikas šiai knygai. Aleksas man labai patiko- dėmesingas, švelnus, smagus. O štai Benas tikras išgama. Skaitant vis kartojau: „Na, nejaugi tu, Ana, susidėsi tuo bjaurybe po visko kaip jis pasielgė su tavimi?“. Bendrai apsvarsčius istorija man labai patiko, lengvai plaukė, skaičiau iš lėto pasimėgaudamas ir neskubėdamas, bet knygos pabaiga nei šis nei tas. Pirma, istorijos veikėjai LYG IR sulaukė laimingos pabaigos... lyg ir ne. Nesupratau. Antra- ta Anos parašyta istorija besitęsianti 50 PUSLAPIŲ (!) tikrai buvo bereikalingas priedas knygoje- ji visiškai ne į temą. Tai va- du neigiami dalykai, kuriuos pastebėjau, bet dėl to nemažinsiu vertinimo, nes kaip minėjau knyga man labai patiko. Ir lauksiu kitų autorės knygų jeigu jų bus.