Tyla Audroje, Asta Jolanta Miškinytė, Donata Kontenienė, Ilona Madelaine "Keturios meilės istorijos"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai keturios kalėdinės novelės parašytos mano mėgstamų autorių. Kiekviena novelė niekuo nesusijusi su kita. Tai istorijos iš „Imbierinių širdelių“ projekto. 

Tyla Audroje „Gal kada nors...“. Tai istorija apie neįgalųjį Žilviną ir nelaimingąją Skaistę. Kurie susitiko prieš pat Kalėdas. Dar nebuvo tekę skaityti apie neįgalų veikėją meilės romane. Ši autorė moka paliesti jautrias stygas ir sukurti išskirtinius veikėjus. Man labai patiko ši novelė. Gal ir nelabai kalėdiška, bet jautri ir nuoširdi. 

Asta Jolanta Miškinytė „Vienišų širdžių dėlionė“. Istorija apie dvi drauges, kurios pasikviečia į svečius du pažįstamus. Vakarieniaujant įvyksta visokių nesusipratimų, bet viskas baigiasi gražiai. Skaitėsi lengvai ir patiko labai. Meilę galima atrasti visai netikėtai. 

Donata Kontenienė „Kažkas stebuklingo, arba dvi minutės po vidurnakčio“. Šita istorija greičiausiai yra apie veikėjus iš tų autorės knygų, kurių dar nesu skaitęs. Juma laukiasi nuo savo vyro Danielio, na ir jų laukia stebuklas per Naujus Metus. Labai linksma ir aistringa istorija. 

Ilona Madelaine „Kalėdos Piktavilkiuose“. Veikėjai iš autorės „Nuodo“ grįžta su kalėdine istorija. Labai tradicinė ir aistringa novelė. Turbūt mano mėgstamiausia iš visų šitų keturių.

Asta Jolanta Miškinytė "Ir tada jie išplaukė"

 ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️

SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Šioje knygoje pagrindiniai veikėjai neturi vardų. Vyras grįždamas namo iš darbo autobusų stotelėje randa sužalotą moterį ir ją parsiveža namo. Diena iš dienos ji pradeda vis daugiau pasakoti apie savo buvusį gyvenimą. Ji buvo mero žmona, kurią mušdavo. Galop vieną dieną pasirodo jos buvęs vyras. Grįžti jis ir antrą kartą su policija, bet moteris lieka gyventi pas vyrą...

Knyga skaitėsi lėtokai, nors visai nestora. Tačiau skaityti buvo įdomu dėl to, kokia bus moters istorija ir kaip baigsis knyga ir ar paaiškės knygos pavadinimo esmė. Veikėjai tikrai sukurti puikūs ir įtikimi, kiekvienas su savo gyvenimu. Ir abu toli gražu ne tobuli, anaiptol – abu puolę ir dalinai pasiekę dugną. Bet ir tuo pačiu panašūs vienas į kitą. Visa knygos atmosfera gan niūroka ir nupiešta tamsiomis spalvomis. Įsivaizdavau vyro namus tamsius, sovietinių laikų, neremontuotus. Tokia man pasirodė atmosfera. Tik pačiame knygos gale viskas pasikeitė ir veikėjai sulaukė laimingos pabaigos.

Rekomenduoju visiems, kurie nemėgsta tobulų veikėjų.