Youko Nogiri "That Wolf-boy is mine! 4 volume"

 ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  The happy ending between wolf-boy and human. *my feelings* But the saddest chapter was the one telling Miyama's story...*my feelings* And since this is the last book- I have many things to think of... It was a truly emotional story that so reminded of my own life. Well, books always have happy endings, reality doesn't. *curls in a ball*

"Because I'll remember everything in your place"
"I should have never been born."
"But knowing that... I will never be able to feel the warmth of her hands again...is a very empty feeling..."

Youko Nogiri "That Wolf-boy is mine! 3 volume"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 When you read a book with same feelings, as in the book, at the moment....you can never rate the book objectively. Love triangle, fighting your feelings, drama, a bad guy trying to separate lovers and friends who try to keep them together.... *sighs* Why did I read this? To make my feelings bleed harder.

"For the first time in a while. Tears are even coming out by themselves."
"Isn't that just saying you're in love already?"
"I'll give up loving you."
"I guess the one who falls in love first, loses the game."

Youko Nogiri "That Wolf-boy is mine! 2 volume"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  The second book is full of rejection and sadness...

"I fell in love with him, but he rejected me"
"To have him so near physically, yet his heart is still so far."
"But still, this feels worse than a normal rejection..."
"I don't even come close to the edge of this heart. I can't understand it at all but... it's hurting me so much. "

Youko Nogiri "That Wolf-boy is mine! 1 volume"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  I came upon this manga accidentally and was LITERALLY SHOCKED by the name and I just had to leave all books I've been reading and start this short series of manga. It was a very...personal case.... why I so wanted to read a book only by the name of the book...which personally means a lot to me. And I truly liked this first volume: animals-humans and their human friend. (Kind of reminded me of "Twilight", except this is cute manga with nice drawing style) I am not a fan of heterosexual manga, but I will give an exception for this. Except I didn't quite like Komugi... If there's any fandom to this new manga- I will ship Ookami and Miyama.

I really liked Miyama Senri. The cat-guy.

Shannon Hale, Dean Hale "The Legend of Shadow High"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 I wanted Monster High and Ever After High crossover for so long. A movie or a book. A book happened.

This book follows the Monster High reboot story: Dracula as a Headmaster, Frankie and Draculaura founding Monster High, Moanica in the school and etc. People who say they didn’t know Frankie and Draculaura founded Monster High, obviously aren’t fans of MH if they know nothing of the reboot that happened in 2016… (I’m a doll collector of both series and dedicated fan) Both series meet in this book to solve a mystery of Shadow High. It’s also a book where you, Reader, are included too! Yes, you are! As a reader you are the most powerful in this story.

The only sad thing about the story is that it’s probably the last book… I enjoyed reading EAH and MH books.

Soman Chainani "Quests for Glory"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 It‘s always extremely difficult to write reviews of books you love more than life... „Quests for Glory“ is one of them. I‘ve been recommended Soman Chainani from Ever After High doll collector and when I read the first book- I fell in love completely with this author. I understood I found the fantasy world I‘ve been waiting my entire life.

I cannot describe my happiness when I finally got my package from UK (which was taking a lot of time…) and I took this book in my hands. I started reading it immediately. And after reading few chapters I felt how much I want to translate it to Lithuanian. (I translated first chapter and it was a huge challenge) I was very happy to meet Sophie again. (She’s my favorite character because I’m just like her) The author keeps his marvelous style of writing and turning each chapter into “TV-series” that you want to read more and see what happens next. Each chapter is like an episode of fantasy-thriller. Why I love this author so much is because he makes plot twists in each chapter and you can never guess how the entire book will end. He knows how to keep a reader with his story and…then you want MORE. When I noticed his announcement about the 5th book coming in 2018- I was in rainbow-puking-mode. And now when I finished the book- I want a new one RIGHT NOW, because the way it ended makes me lust for “WHAT’S NEXT?!“

Aistė Vilkaitė "Besielė"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Susidomėjau šia knyga vos tik pamačiau, kad bus išleista, bet kažkodėl neplanavau jos nei pirkti, nei skaityti.... Iki vieno vakaro kai su draugu ėmėme ginčytis dėl leidyklos. Tuomet sugalvojau ją perskaityti. Kaip lažybas- kas greičiau ją gaus. Atėjo Juodojo Penktadienio diena ir kai jam parodžiau, kad ją nusipirkau- dar labiau susiginčijom. Tada galutinai nusprendžiau ją perskaityti. (Nors ant stalo jau pakankamai nemažas kalnas laukė savo progos).

Grįžęs namo ėmiau skaityti. (Be instagram‘o nuotraukos viskas taip neprasidėjo). Kai po kelių dienų įkėliau tą nuotrauką, sulaukiau pačios autorės komentaro kodėl užvirė ginčas dėl jos knygos. Nespėjau aš atrašyti autorei, kai draugas jai parašė... Tad mūsų ginčas dėl leidyklos pasiekė pačią autorę. Ir lažybas kas greičiau perskaitys šią knygą laimėjau aš.

Tad pradėsiu nuo pačio knygos aprašymo. „Saulėlydžio“ ir „Bado žaidynių“ gerbėjams. Na, į "Saulėlydį“ ši knyga tikrai niekuo nepanaši, o iki „Bado žaidynių“ nė iš tolo netraukia. (Tad kas aplamai tą aprašymą ant viršelio darė?...) Aš skaitydamas pamačiau „Assassin‘s Creed“ stilių. Leilą ėmiau įsivaizduoti kaip asasinę merginą, kurias žaidime buvo galima samdytis lengviau vykdyti užduotis. Tokią Leilą aš mačiau. Tad ši knyga man lyg lietuviškas Assassin‘s Creed su fantastikos elementais. O fantastikos elementai buvo: neegzistuojantis pasaulis, iliuzijų kūrimas realybėje pasitelkiant vidines galias, kareiviai-vaiduokliai ir daug vietos skirtos likimo tematikai. Asmeniškai man tai nebuvo nuspėjama istorija, nes iki šiol nebuvau nieko skaitęs apie „žmones su puse sielos“, kurie gali kurti savo pačio iliuzinius pavidalus. Kažkas naujo mano fantastikos pasaulyje. (Thumbs up!) Man tai kažkiek priminė „tulpos fenomeną“ apie kurį daug domiuosi.

Romantinė istorijos pusė nustebino, nes pradžioje galvojau, jog Leila mylės Einarą... bet istorijoje pasirodė naujas veikėjas- Kajus. (Autorė sukūrė gerus vardus veikėjams. Tikrai originalūs ir nenuvalkioti). Kajus ir Leila. Jie abu priminė mano santykius su vienu žmogumi.... ir leidausi gilyn į jų romantinę draugystę.

Iš literatūrinės pusės: labai nepatiko keistas skirstymas skyriais... Pagrindiniai skyriai per visą knygą tėra tik šeši ir suskirstyti į daugybę poskyrių. Mane, kaip žmogų su ADHD, tai itin erzino ir buvo labai sunku skaityti ir susikaupti. Būtent tie keisti skyriai ir lėtino skaitymą, nors pats autorės rašymo stilius gan paprastas ir nesudėtingas. (Pabandžiau keletą paragrafų išversti į anglų kalbą ir pasirodė, kad galėtų gautis nesudėtingas vertimas. Jau ir pavadinimą sugalvojau: „Souless“) Knygoje yra taip-sakant „sukurta dirbtinė kalba“, bet... nepavadinčiau to „kalba“, nes tai tik vienas vienintelis sakinys pasikartojantis per visą knygą... Tikėjausi daug daugiau iš šitos pusės ir nusivyliau. Asmeniškai man buvo sunku įsijausti į knygą, nes visa istorija sukosi apie merginą.... man lengviau pajausti knygas, kurių pagrindinis veikėjas yra vyras. Tad sutelkiau visą dėmesį į Kajų ir Jorį, kurie abu man itin patiko.

Pabaiga: Taip ir turėjo būti. Laiminga pabaiga kaip visada. Paskutiniai du skyriai priminė „Žiedų valdovą“. Jau beskaitydamas paskutinius puslapius įsivaizdavau Mordoro armiją, o Viktarą kaip Gendalfą. :D Bet rekomenduočiau paskaityti visiems, kuriems patinka fantastika ir norisi lietuvių rašytojų kūrybos. Nors ir jaučiasi įžymių rašytojų influence‘as, bet dėl to knyga neprivalo būti bloga.

Edgar Allan Poe "Poezija"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Edgaru Allanu Poe susidomėjau prieš kelis metus, bet iki šiol nieko nebuvau perskaitęs, išskyrus kelias ištraukas ar matęs kokį filmą. Dabar gavau šansą įsigyti šitą poezijos knygą ir nusprendžiau ją perskaityti, nes keli žmonės man yra sakę, jog mano kūryba labai panaši į Edgaro. Iš tiesų, jie buvo teisūs. Jau pats pirmas eilėraštis „Įvadas“ lyg iš mano pačio sielos ištrauktas, ir „Vienišas“ taip priminė mane patį, kad net kraupu pasidarė. Autoriaus kūryba liūdna, slegianti, niūri, tamsi ir paslaptinga- todėl jo poeziją reikia pajausti, o ne suprasti. Dauguma eilėraščių trumpi, todėl nenusibosta skaityti. Be to pradėjau skaityti šią knygą apimtas dar labai šviežio netekties jausmo, todėl taip sakant „pamaitinau savo gedulą“.

Artūras Tereškinas "Nesibaigianti vasara"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Kai sužinojau apie šitą knygą, apėmė pavydas. Kodėl jo knygos neatmetė apie gėjų seksą, o man nepasisekė? Prisiekiau sau nepirkti ir neskaityti šitos knygos. Iki tos akimirkos kai užtikau ją „Pegaso“ knygyne, atsiverčiau ir permečiau akimis. Pavydas išgaravo kaip dūmas. Keli sakiniai mane taip sudomino, kad kikenau knygyne ją skaitydamas, o kai atėjo laikas susimokėti- padaviau „Maximos“ kortelę, vietoj „Pegaso". Taip sujaudino mane... Tuomet supratau, kad A. Tereškinas bus garbingas mano konkurentas. Ir užsigeidžiau gauti jo autografą, jei jis dalyvaus Vilniaus Knygų Mugėje. Pavydas pavirto pagarba ir susižavėjimu. Vienaip ar kitaip mes rašome skirtingo žanro knygas: A. Tereškinas plėtoja socialinius šių laikų aspektus homoseksualių vyrų gyvenime, kai tuo tarpu aš esu egzistencialistinis gotikinės homoerotinės fantastikos rašytojas. Tad pradėjęs skaityti jo knygą suvokiau, kad mano pavydas ir pyktis buvo beprasmis.

Taigi... Autorius savo knygoje LABAI ATVIRAI ir BE UŽUOLANKŲ aprašo pagrindinio veikėjo Raimundo (Dieve, mano tėvo vardas) seksualinius nuotykius. O jų knygoje tikrai daug. Įvairiausio plauko vyrai: tautybių, socialinio statuso, pomėgių, išvaizdos ir t.t. Visa vaivorykštė vienoje knygoje. Pagrindinis veikėjas karštai įsimylėjęs savo buvusįjį Dmitrijų, bet užsiiminėja seksu su vyrukais, kuriuos dažniausiai randa internete. (Grindr irgi paminėtas.) Tačiau jis ne šiaip užsiiminėja seksu, jis nuolat apmąsto savo potyrius ir viso šito prasmę. Bet ar geismo objektų gali būti daug?- štai taip jis analizuoja savo seksualinius nuotykius. Be to dar ir labai šmaikščiai bei įdomiai aprašydamas kai kuriuos vyrukus. (Manau dauguma mūsų, gėjų, taip kalbam apie kitus vaikinus) Man labai patiko, kad skyriai labai trumpi todėl visiškai nenusibodo skaityti ir knyga skaitėsi labai greitai. Autoriaus fantazija ir žodynas- PLATUS. Tikrų tikriausia pornografija. Būtent dėl jo leksikono ir pirkau šitą knygą, nes privertė raudonuoti knygyne. (Aš ir pats tokių žodžių nevartoju rašydamas. Cha cha)

Įvertinti knygą buvo sunkoka. (Kas man nebūdinga). Dėl žodyno, atvirumo, fantazijos- 5. Dėl mano rašytojo pavydo- 3. Dėl apsimetėlio transseksualo 158-tame puslapyje- 1. Tokių, kurie teršia mano bendruomenės vardą negaliu pakęsti ir mane tai itin supykdė. Tai nebuvo transfobiškas paragrafas, bet tiesiog mane siutina tokie žmonės, kurie apsimetinėja translyčiais vyrais, kad suviliotų kitus vyrus. Tai šlykštu ir daro blogą įvaizdį. Mes niekada nekibsim prie kito vyro ir nesakysim „Andersas, nors dar neseniai buvau Anetė“. Realybėje taip nebūna, o kas tokius „bajerius“ laido- tai bjaurūs žmonės. Be to translytis vyras niekada nekalbins cislyčio vyro nežinodamas ar jį traukia tokie vyrai kaip jis. Tad tas paragrafas ir numažina vieną žvaigždutę, nes tai mane įžeidė. (Būčiau buvęs labai laimingas jeigu pagrindinis veikėjas būtų iš tikrųjų permiegojęs su translyčiu vyru. Laukiau šito, bet knyga baigėsi ir nieko nepešiau).

Na, o knygos pabaiga labai liūdna. Ir pamokanti, kad ieškant partnerio seksui internete reikia būti itin atsargiam. Tie paskutiniai skyriai privertė mane apgalvoti savo pačio gyvenimą. Tad duodu 4 žvaigždutes už pamokančią istoriją, gyvenimo apmąstymus, blevyzgas ir už tai, kad dabar ėmiau gerti autorių.

Isabelle Thomas, Frédérique Veysset "Stilingas tarsi prancūzas"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  Tai knyga ne vien apie vyrišką madą ir stilių, tačiau ir etiketą, grožį, kosmetiką, valgį, cigarus bei gyvenimą. Knygoje pateikiami trumpi interviu su įvairaus amžiaus, statuso ir profesijų vyrais, kurie pasakoja apie savo stilių, požiūrį į gyvenimą ir pasakoja apie Prancūzijos vyrus bei moteris. Taip pat knygoje gausu nuotraukų ir iliustracijų bei patarimų kaip išvengti stiliaus klaidų.

Šita knyga nėra toks stiliaus gidas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio- tai labiau prancūziško gyvenimo ir stiliaus filosofija. Kiekvienas puslapis tiesiog dvelkte dvelkia elegancija ir tuo prancūzišku rafinuotumu. Skaičiau ir mintimis nusikėliau į Paryžių...

Oliver Bowden "Assassin's Creed: Revelations"

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

The trilogy of Ezio Auditore ends here.
The book follows a story of Assassin’s Creed: Revelations video game. Many people don’t the idea of this book because of it’s close relationship with video game, but the series of this author are supposed to be like this. The biggest part of the book is telling the story of Ezio while he was fighting Templars in Constantinople. But the last part of the book is telling the story of Assassin's Creed: Embers, an animated short film created by UbiWorkshop. This short film and the last part of the book tell the story about the last years of Ezio before his death. It was the saddest part, because it put an end to the Ezio Trilogy.

I enjoyed the book quite a lot, but it took me a lot time to finish it because I was interrupted by more important books than this. I’m gonna miss Ezio a lot…. He is my favorite assassin, and this book was very sad.
 

Holly Webb "Smalsi katytė"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Smalsumas pražudė katę. Tai istorija būtent apie tokią katytę, kuri per savo smalsumą pateko į bėdą. Laimei viskas baigėsi laimingai. Be to džiaugiuosi, kad pagaliau šitoje serijoje atsirado ir veikėjų berniukų. O šitoje būtent jis ir buvo didvyris.

 

Holly Webb "Pagrobta katytė"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Tai istorija apie bengalų veislės katytę "su defektu". Ji labai smalsi ir protinga katytė, kurią... pagrobia kačių vagis būtent dėl jos veislės.
Man patiko šita istorija, nes tai buvo lyg "vaikiškas detektyvas".

Holly Webb "Baikštus kačiukas Semis"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Norėjosi kažkokio lengvo ir užkliuvo akys už šitos knygos.
Tai istorija apie mergaitę, kuri prisijaukino pusiau laukinį kačiuką ir įsigijo naują draugą bei šeimos narį. Graži, jauki ir miela istorija. (Gaila, kad mano vaikystėje nebuvo tokių gražių knygų)

Tina Nolan "Murkė. Vieniša katytė"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Šitoje knygoje pagrindinė "veikėja" yra katytė Murkė išgelbėta iš apleisto namo. Tuo jai viskas nesibaigia. Jai dar tenka prisikentėti kol pagaliau randa savo šeimininką. Man patiko šita istorija, nes priminė mano pačio katę Martą, kurią taip pat pasiėmiau iš prieglaudos ir kuri lygiai taip pat buvo atstumta kitų savininkų ir vėl grąžinta į prieglaudą. Mano katės išvaizda netgi tokia pati kaip Murkės!

Visada sunku vertinti vaikiškas knygas kai esi suaugęs. Turi jas įvertinti šito žanro rėmuose.
Knyga yra tokio pačio tipo kaip Holly Webb serija apie gyvūnėlius, tačiau šičia gyvūnėliai yra išgelbėjami gyvūnų prieglaudos darbuotojų, kurie taip pat yra ir šeima. Knyga taip pat iliustruota paveikslėliais.

Egdūnas Račius "Musulmonai ir jų islamai"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Pirmiausia pradėsiu nuo pačios knygos išvaizdos: pirmą kartą pamačius šitą knygą man iškilo klausimas- „kodėl knygos autorius žodį „islamas“ pavartojo daugiskaita?“. Ir viskas paaiškėjo jau po pirmo skyriaus. Iš pradžių galvojau, kad perskaitysiu šitą knygą greitai, nes ji tokia plona ir joje yra paveiksliukų. Deja, suklydau. Nors knyga ir plona, bet jai reikia skirti laiko, kad suvoktum viską kas rašoma.

Knygos turinys: tikrai nesitikėjau, kad tokia plonytė knyga sutalpino tiek daug informacijos. Dar labiau neįtikėtina, kad autorius visą šitą informaciją pateikia labai aiškiai, konkrečiai ir lengvai suprantamai. Taip pat sužinojau tokių dalykų, apie kuriuos neteko niekur skaityti. (Apėmė eilinis nusivylimas mano mokyklos žiniomis... Istorinių žinių, kurias pateikė autorius, nė su žiburiu nebūtum radęs mano mokyklos istorijos vadovėliuose 1998-2010-aisiais) Knygoje supažindama su islamo atšakomis ir kaip jos susikūrė per istorijos laikmečius, taip pat itin daug informacijos apie teisę ir socialinį gyvenimą. (Mane labiausiai sudomino socialiniai aspektai) Skaitant knygą puikiai matosi, jog autorius yra savo specialybę išmanantis žmogus, kuris moka pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai. Kas liečia terminų žodynėlį, man norėjosi, kad šalia transliteruoti žodžiai būti parašyti ir arabų kalba.

Galų gale priėjau išvadą, kad šita knyga tiesiog būtina perskaityti jei norisi imtis tikrojo Kurano (القرآن‎‎ ). Ji padeda suvokti tikrąjį islamą, o ne tai ką bruka žiniasklaida. O knygos gale puikiai suvoki kodėl knygos viršelyje „islamas“ parašytas daugiskaita: todėl, kad jis daugialypis.

Edward Averett "Kameronas ir mergaitės"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Galbūt niekada nebūčiau net sužinojęs apie šitokią knygą jei ne vienos merginos Instagram'o nuotrauka ir review. Pamačiau, kad tai istorija apie paauglį berniuką sergantį šizofrenija, kuris įsimyli dvi mergaites: vieną tikrą, o kitą... ne.

Sunku mane sudominti knygomis "iš niekur", bet tokiais retais atvejais kaip šis, susidomiu kitų žmonių skaitomomis knygomis. Būtent istorijos veikėjas Kameronas ir paskatino mane ieškoti šitos knygos, nes pajutau troškimą perskaityti šitą knygą. Vietiniame knygyne rasti tokią "seną" knygą buvo misija neįmanoma. Teko išgirsti: "Deja, bet šitos knygos tiražas išparduotas ir net užsakyti jos nebeįmanoma". Teko grįžti namo kaip šuniukui pabrukta uodega ir didžiulėmis ašarų pilnomis akimis. Tad vakare išliejau visą nuoskaudą draugui kaip trokštu šitos knygos ir man tai "gyvybės ir mirties klausimas" kur ją gauti. Draugas gan įtartinai sureagavo kam man prisireikė šitos knygos, bet... padėjo išieškoti "tą knygą, kuri man neleido miegoti jau savaitę". Taigi... visagalis internetas išsprendė mano problemas ir pradėjau skaityti vos tik parsinešiau namo siuntinį.

Po pirmų skyrių pasijutau kiek nejaukiai... bet tai įvyko tik todėl, kad knyga mane palietė mano asmeninį gyvenimą... Bet padėti knygos į šoną irgi nesisekė, tad kai pamačiau, kad sugebėjau per dieną perskaityti 107 lapus- pagalvojau, kad tikrai buvo verta jos ieškoti, nes ji sugebėjo išlaikyti mano dėmesį tokį ilgą laiko tarpą. Man itin patiko tai, kad skyriai itin trumpi! Itin paprastas stilius- irgi puiku. Na, o siužetas... nieko ypatingo. Tačiau rašant knygą tokia tematika veiksmo nepridėsi, žinau iš patirties. Galiu pacituoti ištrauką iš pačios knygos, kurią supras tik asmenys susidūrę su panašia liga: " Dabar nejaučiu nieko. Bandau prisiversti nusijuokti, bet nepavyksta. Bandau pravirkti, taip pat neišeina. Žnybteliu sau ranką, tačiau nieko nejaučiu." Būtent šita ištrauka parodo, jog autorius puikiai išmano apie tai ką rašo, ir puikiai sugebėjo perteikti savo veikėjo mintis. Dar viena ištrauka, kuri įrodo autoriaus puikias žinias ir supratimą: " Žmonėms atrodo, kad depresija- tai nuovargis ir tinginystė. Tačiau taip nėra. Jautiesi miręs, nors dar kvėpuoji. " Knyga tikrai realistiška, bet šitos dvi ištraukos tėra žodžiai... tų tikrųjų jausmų ir pojūčių neįmanoma perteikti paprasčiausiais žodžiais.

Na, o paskutiniame puslapyje radau puikią frazę: " Problema ta: kai žmonės yra susidarę apie tave tam tikrą nuomonę, labai sunku ją pakeisti. " Ir tai viską pasako... Labai džiaugiuosi, kad ją perskaičiau, nes ji man itin patiko, bet kita vertus gailiuosi, nes man tai buvo itin stiprus trigger.

Anne Rice "Prince Lestat and the Realms of Atlantis"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  Since Anne Rice is my favorite author and inspiring person- I have no idea where to start my review...

1. It was very difficult to read this book. My English level is B2.22, but the grammar was pretty “high-class” for me. That’s why it took me 9 months to read this book.

2. During this long period of reading, I laid my eyes on reviews and… when I noticed so many people writing negative reviews, I lost interest in this book… For many months it was simply laying on my table and I couldn’t read it. Until I decided to stop paying attention to that negativity and finish it myself.

So here I was back to reading this book. More than half of the book seemed pretty boring to me. And only when Kapetria’s story started- I felt interest and motivation to keep reading. The best part started only at 28th chapter where ALL things started to fall in places. Only from this chapter my eyes opened and I saw the True Meaning of the entire series! That moment I let my mind wonder through all 11 books and connect all the dots together. Then I understood how MARVELOUS this book is despite the negative reviews. Was she planning all of this since the beginning of VC, or did she just come up with this idea last year?

Many readers complain that sci-fiction in VC was a true nonsense. NOT AT ALL! The science Anne Rice used perfectly fell in the place. After all, the last two books of VC are set in 21st century. So what did you expect? That the vampires will be living under a rock and won’t know anything about medicine and science of this century? It would be more idiotic if they wouldn’t know such things. Maybe it’s unusual to see sci-fiction elements in a book about vampires, but I was amazed how Anne Rice managed to mix modern science with her fictional world.

Now about all this “aliens” part… From first it sounded weird to me, but as the story goes, everything falls into places. The only thing I was unhappy to read: aliens and their views of religion. As a very religious Catholic I felt hurt. But according these were thoughts of “Aliens”, so I brushed the painful thoughts away from my mind. Then I came up with the sentence that made me cheer: “There are many worlds in the “Realm of Worlds” where the ascendant beings are not male or female.” Thanks you, Anne Rice, you cannot imagine how much this one short sentence means to me.

And so, at the end of all this… It was a very interesting book, unusual in such genre, the end was pretty predictable…. And so here I came a question: is this the last book? Because the last chapter made me think of another book coming and probably going to be dedicated to… Memnoch. I noticed that Memnoch must play a huge part in future…. (I will leave this as my future prediction and see if it will come truth or not)

Perdita Finn "Ever After High: Once Upon a Twist: Rosabella and the Three Bears "

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  The last of mixed-up-stories book. In this book Rosabella, Cedar and Daring fell into Blondie Lockes' story and they had to solve a mystery of the forest.

Lisa Shea "Ever After High: Once Upon a Twist: Cerise and the Beast "

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

  Another "mixed up" fairy-tale with my favorite characters. In this book Cerise and Dexter fell into "Beauty and the Beast" story where they had to find the way back to Ever After High.
An easy reading for relaxing and enjoying Ever After High characters.