Kai
sužinojau apie šitą knygą, apėmė pavydas. Kodėl jo knygos neatmetė apie
gėjų seksą, o man nepasisekė? Prisiekiau sau nepirkti ir neskaityti
šitos knygos. Iki tos akimirkos kai užtikau ją „Pegaso“ knygyne,
atsiverčiau ir permečiau akimis. Pavydas išgaravo kaip dūmas. Keli
sakiniai mane taip sudomino, kad kikenau knygyne ją skaitydamas, o kai
atėjo laikas susimokėti- padaviau „Maximos“ kortelę, vietoj „Pegaso".
Taip sujaudino mane... Tuomet supratau, kad A. Tereškinas bus garbingas
mano konkurentas. Ir užsigeidžiau gauti jo autografą, jei jis dalyvaus Vilniaus Knygų Mugėje.
Pavydas pavirto pagarba ir susižavėjimu. Vienaip ar kitaip mes rašome
skirtingo žanro knygas: A. Tereškinas plėtoja socialinius šių laikų
aspektus homoseksualių vyrų gyvenime, kai tuo tarpu aš esu
egzistencialistinis gotikinės homoerotinės fantastikos rašytojas. Tad
pradėjęs skaityti jo knygą suvokiau, kad mano pavydas ir pyktis buvo
beprasmis.
Taigi... Autorius savo knygoje LABAI ATVIRAI ir BE UŽUOLANKŲ aprašo pagrindinio veikėjo Raimundo (Dieve, mano tėvo vardas)
seksualinius nuotykius. O jų knygoje tikrai daug. Įvairiausio plauko
vyrai: tautybių, socialinio statuso, pomėgių, išvaizdos ir t.t. Visa
vaivorykštė vienoje knygoje. Pagrindinis veikėjas karštai įsimylėjęs
savo buvusįjį Dmitrijų, bet užsiiminėja seksu su vyrukais, kuriuos
dažniausiai randa internete. (Grindr irgi paminėtas.) Tačiau jis ne šiaip užsiiminėja seksu, jis nuolat apmąsto savo potyrius ir viso šito prasmę. Bet ar geismo objektų gali būti daug?-
štai taip jis analizuoja savo seksualinius nuotykius. Be to dar ir
labai šmaikščiai bei įdomiai aprašydamas kai kuriuos vyrukus. (Manau dauguma mūsų, gėjų, taip kalbam apie kitus vaikinus)
Man labai patiko, kad skyriai labai trumpi todėl visiškai nenusibodo
skaityti ir knyga skaitėsi labai greitai. Autoriaus fantazija ir
žodynas- PLATUS. Tikrų tikriausia pornografija. Būtent dėl jo leksikono
ir pirkau šitą knygą, nes privertė raudonuoti knygyne. (Aš ir pats tokių žodžių nevartoju rašydamas. Cha cha)
Įvertinti knygą buvo sunkoka. (Kas man nebūdinga).
Dėl žodyno, atvirumo, fantazijos- 5. Dėl mano rašytojo pavydo- 3. Dėl
apsimetėlio transseksualo 158-tame puslapyje- 1. Tokių, kurie teršia
mano bendruomenės vardą negaliu pakęsti ir mane tai itin supykdė. Tai
nebuvo transfobiškas paragrafas, bet tiesiog mane siutina tokie žmonės,
kurie apsimetinėja translyčiais vyrais, kad suviliotų kitus vyrus. Tai
šlykštu ir daro blogą įvaizdį. Mes niekada nekibsim prie kito vyro ir
nesakysim „Andersas, nors dar neseniai buvau Anetė“. Realybėje
taip nebūna, o kas tokius „bajerius“ laido- tai bjaurūs žmonės. Be to
translytis vyras niekada nekalbins cislyčio vyro nežinodamas ar jį
traukia tokie vyrai kaip jis. Tad tas paragrafas ir numažina vieną
žvaigždutę, nes tai mane įžeidė. (Būčiau buvęs labai laimingas jeigu
pagrindinis veikėjas būtų iš tikrųjų permiegojęs su translyčiu vyru.
Laukiau šito, bet knyga baigėsi ir nieko nepešiau).
Na, o
knygos pabaiga labai liūdna. Ir pamokanti, kad ieškant partnerio seksui
internete reikia būti itin atsargiam. Tie paskutiniai skyriai privertė
mane apgalvoti savo pačio gyvenimą. Tad duodu 4 žvaigždutes už
pamokančią istoriją, gyvenimo apmąstymus, blevyzgas ir už tai, kad dabar
ėmiau gerti autorių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą