Edgaru Allanu Poe susidomėjau prieš kelis metus, bet iki šiol nieko nebuvau perskaitęs, išskyrus kelias ištraukas ar matęs kokį filmą. Dabar gavau šansą įsigyti šitą poezijos knygą ir nusprendžiau ją perskaityti, nes keli žmonės man yra sakę, jog mano kūryba labai panaši į Edgaro. Iš tiesų, jie buvo teisūs. Jau pats pirmas eilėraštis „Įvadas“ lyg iš mano pačio sielos ištrauktas, ir „Vienišas“ taip priminė mane patį, kad net kraupu pasidarė. Autoriaus kūryba liūdna, slegianti, niūri, tamsi ir paslaptinga- todėl jo poeziją reikia pajausti, o ne suprasti. Dauguma eilėraščių trumpi, todėl nenusibosta skaityti. Be to pradėjau skaityti šią knygą apimtas dar labai šviežio netekties jausmo, todėl taip sakant „pamaitinau savo gedulą“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą