Uršulė po skyrybų su vaikinu iš Vilniaus grįžta į Klaipėdą. Ten ji pradeda dirbti bibliotekoje. Netikėtai jos pusseserė pakviečia ją į savo vestuves būti pamerge ir liepia susirasti porą. Uršulė pradeda bendrauti su sesers Austėjos pasiūlytu vaikinu Jokūbu, bet ją vis labiau traukia kolega Martynas...
Tai trečioji autorės knyga. Labai laukiau šios knygos ir su nekantrumu perskaičiau. Skaičiau lėtai, su pasimėgavimu, kad kuo ilgiau tęstųsi istorija. Knyga iš tikrųjų brandi. Manau brandžiausia iš visų trijų autorės knygų. Ir labiausiai patikusi. Šioje autorės knygoje daug pasakojama apie bibliotekos darbą ir man tai labai patiko, nes pats svajoju dirbti bibliotekoje (deja, neturiu tam reikalingo išsilavinimo). Veiksmas slenka iš lėto, istorija išbaigta ir neatrodė ištempta.
Man labai patiko Ugnė. Nors ji vaizduojama kaip „blogietė“, bet iš tikrųjų tokia nėra. Ji dievina meilės romanus kaip ir aš, ir patraukia elektronkės dūmelį. Pati Uršulė man irgi patiko, nes ji dievina skaityti knygas kaip ir aš. Tik ji intravertė o aš ekstravertas. Martynas taip pat sukurtas toks draugiškas. Taip pat labai džiaugiuosi, kad rašytoja įdėjo ir veikėją lesbietę. Wow. Buvau labai nustebintas ir laimingas. O ir jos atsiskleidimas buvo tikroviškas. Na, visi veikėjai nors prie žaizdos dėk – ir tai nėra blogai. Man kartais norisi istorijų kurios paglostytų širdį. Tad bendrai tariant: knyga man TIKRAI LABAI patiko. Lauksiu kitų autorės knygų.
Rekomenduoju visiems, kurie nemėgsta saldumo, bet nori gyvenimiškų ir tikrų istorijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą