⭐⭐⭐⭐⭐
1993. Milda mušama vyro Rolando. Atvyksta į kapines aplankyti senelių kapų ir ją patraukia šviesa kapinėse. Ten ji susipažįsta su kapinių prižiūrėtoju Artūru, kenčiančiu nuo potrauminio streso sindromo, ir kasantį kapus ieškant brangenybių. Vardan tylos Milda nusprendžia prisijungti prie jo ir užsidirbti pinigų pabėgti nuo savo vyro. Artūras su Milda pradeda vis labiau bendrauti...
Knyga man labai patiko, bet Milda priminė mano mamą, kapinės priminė netektus šeimos žmones ir taip skaudu buvo skaityti apie veikėjų giliausius jausmus, kad net spaudė krūtinę. Viskas taip pažįstama... Tikrai verkiau skaitant paskutinius puslapius. Na, o nuspėti kokia ta kapinių paslaptis – nesugebėjau. Tikrai nenuspėjama buvo.
Knyga tikrai niūri, bet labai brandi ir gili. Matosi kaip autorė patobulėjo nuo pirmojo romano. Šis man patiko tikrai daug labiau nei pirmasis. Šita knyga mane tikrai stipriai paveikė. Nors skaitėsi greitai ir lengvai, tačiau knyga iš tikrųjų sunki.
Rekomenduoju visiems, kuriems patinka tamsios ir gilios knygos, kurių veikėjai turi rimtų bėdų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą