SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.
Rūta grįžta iš Ispanijos sutvarkyti mirusių tėvų reikalų, kurie buvo Jehovos liudytojai. Netikėtai ji pakliūna į avariją ir tampa liudininke. Ten pat „sudalyvauja“ ir Zita bei stipruolis Tomas. Rūta parsiveda Tomą į tėvų butuką, kuriam jis padeda išlaužti duris. Vėliau istorija pasisuka apie benamį Sigį ir Zitą – neįgaliąją gyvenančią socialiniame būste. Abu pageriantys ir Zita jį parsiveda į savo kuklų būstą.
Knyga man labai patiko, nors skaitėsi tikrai nelengvai. Autorės žodynas labai platus ir kai kurių žodžių net nebuvau girdėjęs. Labai gražūs išsireiškimai ir palyginimai. Rašytoja rašo šioje knygoje apie nepatogius žmones, su kuriais dauguma mūsų nenori turėti reikalų. Gal dėl to romanas ir yra parašytas tokiu buitiniu stiliuku. Netrūko ir tos mistikos šioje knygoje. Man patiko labai, kad veikėjai be tobulybės, o iš tikrųjų visai suvargę ir iš žemesnių visuomenės sluoksnių. Manau, kad apie tokius žmones reikia rašyti ir kalbėti.
Tas bendrabutis „Holivudas“ su romais ir visokiais pijokais man pasirodė kraupus. Autorė tikrai labai vaizdžiai perteikė jo atmosferą ir mane net šaltis purtė skaitant apie tokią išvietę. Namu net nepavadinčiau – išvietė. Kaip vargšė Zita pasirinko gyventi tokioj skylėj... sunku suvokti. Jau geriau pragare gyventi nei tokioj skylėj. Iš tikrųjų tas Zitos gyvenimas mane ir domino labiausiai.
Epilogas man itin patiko. Reinkarnacija padvelkė ir toks pozityvus. Gaila, kad vieniems istorija baigėsi liūdnai, bet kitiems gerai. Tikrai labai puiki knyga!
Rekomenduoju tiems, kam patinka sunkios atmosferos knygos ir buitinis stilius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą