Apie šitą knygą sužinojau
vieną vakarą kai neturėdamas ką veikti įsijungiau televizorių ir
pamačiau laidą su autoriumi, kuris pasakojo ir apie knygą ir apie savo
ligą. O man jis vienas mėgstamiausių Lietuvos aktorių. Sužinojęs, kad
jis serga ta pačia liga kaip ir aš- nusprendžiau įsigyti jo knygą ir
perskaityti. Na... tuomet negalėjau nusipirkti knygos, tad tik dabar ją
pagaliau įsigijau ir perskaičiau per dvi dienas. Man tai nebuvo pigus
skaitalas prie kavos. Vakare sėdėjau balkone ir negalėjau nuo jos
atsitraukti, šiandien ryte net nesikėliau iš lovos ir užbaigiau likusius
skyrius.
Tas, kas neserga bipoliniu sutrikimu- niekada
nesupras, ką reiškia ši liga. Mariui tikrai pasisekė turėti tokią
nuostabią žmoną, kuri jį supranta ir visada yra šalia. Su manim niekas
neištveria nė poros valandų... todėl, vietoj to, kad turėjau būti kai
kur kitur aną vakarą, bet mane pasiuntė velniop- sėdėjau su šita knyga
vienui vienas balkone ir labai puikiai supratau autorių. Atrodo, jog
knygą būčiau parašęs aš pats- taip viskas ir yra realybėje. Turbūt
tobuliausiai bipolinį sutrikimą apibūdina citata: „Kartais stotelė
būdavo dangus, o kartais- bedugnė. Kuo aukštesnis skrydis, tuo
skaudesnis lėkimas žemyn. Į patį dugną, o kartais- ir į mirtį.“
Marius
apimtas manijos valandų valandas grodavo pianinu, sportuodavo,
nemiegodavo ir visi jį gyrė. Ach, kaip aš jį suprantu... Aš taip apimtas
manijos nemiegu MĖNESIAIS- rašau, rašau, piešiu, žiūriu filmus,
veliuosi į konfliktus su visais kas pasitaiko mano kely, skaitau vieną
knygą po kitos, pats nemiegu ir kitiems neduodu miegoti ir visi manęs
akim nebenori matyt, darbe dirbu taip, kad man pritrūksta veiklos... o
po to vieną dieną nebeatsikeliu iš lovos ir man į viską nusispjaut.
Tiksliausiai šitą būseną apibūdina autoriaus citata: „Niekam nepasakojau apie tai, kad labiau už viską noriu mirti.“ O į depresiją įkristi dažniausiai užtenka vieno nedidelio postūmio. „Ir taip- nuolat. Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn. Tarsi kokie linksmieji kalneliai.“
Tikrai,
ačiū Mariui už nuoširdžią savo gyvenimo istoriją. Ir už drąsą ją
paviešinti. Apie šią ligą tikrai mažai yra informacijos lietuvių kalba, o
dar mažiau (IŠ VISO NĖRA!) pateiktos pačio žmogaus, kuris su ja gyvena
kiekvieną dieną. Man lygiai kaip ir Mariui reikėjo DAUG METŲ, kad
suvokčiau kas man negerai, nes manija visada atrodo lyg esi
sveikiausias, stipriausias, galingiausias superžmogus pasaulyje ir tavęs
niekas negali įveikti, nes tu nemirtingas. Bet tai baigiasi, tu
jautiesi, kad esi šūdų šūdas. O tada vėl iš naujo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą