Pernai skaičiau šios autorės „Eimę Snou“
ir labai pamilau rašytojos stilių bei sugebėjimą kurti gražią istoriją.
Todėl pamatęs, kad netrukus pasirodys kita šios autorės knyga-
spirgėjau iš nekantrumo kuo greičiau ją gauti ir perskaityti. O kaip tik
buvo mano gimtadienis ir gavau dovanų pinigų, už kuriuos man išėjo šita
knyga. Tad greitai pabaigęs pradėtą knygą- griebiausi šitos.
Iš
pradžių man istorija atrodė kiek.. neturinti prasmės ir nesirišanti,
bet pasiekus kažkur 130 puslapį- viskas ėmė stotis į vėžias ir galutinai
mane įtraukė, nes žinojau istorijoje slypinčią paslaptį... tik
nenumaniau kokia ji. O jei negali nuspėti knygos siužeto- tuomet knyga
yra tikrai verta skaityti. Tad kiekvieną dieną laukiau kada baigsiu
darbą ir grįžtant namo autobuse galėsiu tą pusvalandį skirti keliems
puslapiams. Na, o kai atėjo mano trys išeiginės- kibau į ją visom
išgalėm, nes negalėjau taip paprastai jos padėti į šoną ir eiti miegoti.
Kuo toliau tuo viskas ėmė dėliotis į savo vietas ir įgavo prasmę.
Visgi- tai ne „Eimė Snou“, bet rašytoja savo stilių puikiai išlaikė.
Jeigu
reiktų šitą knygą apibūdinti tik vienu žodžiu, tai būtų- JAUTRU. Tikrai
LABAI jautri šeimos istorija. Paskutiniuose puslapiuose plūdau
ašaromis, nes nebemačiau veikėjų, o mačiau save ir... vieną ypatingą
asmenį, su kuriuo smagiai leidom laiką taip pat kaip Kloja su Liu. Todėl
dabar sėdžiu, užvertęs knygą, ir galvoju: gal ir man atėjo laikas kaip
Norai važiuoti į tą miestą, kurį kasnakt regiu savo sapnuose..? Štai
kokių minčių man sukėlė šita knyga: jeigu jauti, kad turi kažką
padaryti- privalai tai padaryti, nes tik taip pat rasi savo laimę.
APIBENDRINIMAS: jautru, romantiška, tobula knyga vėsiam ir lietingam vasaros vakarui namuose ar pajūryje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą