Tas jausmas kai turi per 2000 knygų, o sėdi, žiūri į jas ir galvoji „Neturiu ką skaityti“. Tada įsijungi televizorių ir jame pasirodo „Angelai ir demonai“ filmas, tuomet akimis nuslysti iki lentynos, kur stovi visos Dan Brown knygos ir patiri nušvitimą: „Taigi prieš kelis metus nebaigiau skaityti Roberto Lengdono serijos!, štai ką skaitysiu!“.
Tikrai
sunku vertinti knygą, kuri tave buvo užvaldžiusi kelias dienas. Jei jau
paimu Dan Brown knygą į rankas- negaliu jos taip lengvai padėti. Ši
irgi tokia buvo. Įtemptas veiksmas kiekviename skyriuje, pamažu iš lėto
atsiskleidžiančios šokiruojančios istorijos detalės, laiminga ir, viską
sustatanti į vietas, tiesa pabaigoje- tai Dan Brown stiliaus bruožas.
Mokslas ir religija. Kurie šioje knygoje iš tikrųjų susipina. Ir tik
paskutiniuose puslapiuose imi galvoti, jog visa tai iš tikrųjų tiesa....
mes nebemokame skaityti Šventojo Rašto ir nebesuvokiame tikrosios
tiesos, kurią jis slepia. O štai rašytojas išrutuliojo nuostabią idėją,
kuri mane labai sužavėjo ir privertė susimąstyti.
APIBENDRINIMAS: įtemptas siužetas, mistika, istorinės ir mokslinės detalės, netikėti siužeto veiksmai ir prikaustanti istorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą