Joaną išlydi jos vaikinas Audrius studijuoti į Vilnių. Vilniuje gatvėje ją nuo automobilio „išgelbėja“ Marius, su kuriuo vėliau susipažįsta bendrabutyje. Jie vienas apie kitą ima vis daugiau galvoti...
Humoras ir meilės linija man tikrai labai patiko. Knyga susiskaitė labai smagiai ir buvo iš ko pasijuokti, bet... tas studentiškas gyvenimas man kažkoks horror. Vertinu knygą gan gerai, nes skaityti patiko, nenusibodo, tačiau aš nesupratau tų studentiško gyvenimo subtilybių... Aš mokiausi arti namų, neakivaizdiniu būdu tad paskaitose manęs dažnai nebūdavo. Ir pagalvojus apie bendrabutį nupurto mane šaltis. (Gal ir tinka šiuo atveju tokia knyga Helovyno periodui). Aš esu žmogus, kuris vertina privatumą ir asmeninę erdvę, o skaitant knygą susidarė įspūdis, kad to bendrabutyje tiesiog nėra. Aš naminis katinas ant sofutės ir tokių gyvenimo peripetijų nesuprantu ir man nuo jų baisu darosi kaip studentai gali TAIP gyventi.
Gink Dieve nepeikiu autorės už šitokią pasirinktą temą. Anaiptol man buvo malonu pasišiurpinti tokiomis gyvenimo sąlygomis mintyse ir sužinoti dalykų, kurių nežinojau. Per knygas galima matyti pasaulį jei autorius moka jį perteikti, o autorei tai pavyko. Nors ir nesupratau daug dalykų, bet buvo labai įdomu. Mane domino būtent tas humoras ir meilės linija – dalykai, kurių visada noriu knygose. O be to Joana studijavo lietuvių filologiją. Norėjau labai ir aš kadaise... bet šeima liepė studijuoti visuomenės sveikatą.
Joana mane iš tikrųjų erzino pradžioje knygos. Bet laiku einant džiaugiausi kaip ji keitėsi kaip veikėja. Na, o pabaiga buvo tikrai saldi ir graži – nubraukiau ašarą kaip viskas baigėsi tobulai.
Tad kaip pirma autorės knyga tikrai visai nebloga. Tikiuosi nenustos rašyti ir ateityje dar sulauksime jos knygų.
Rekomenduoju visiems, kas nebijo studentų gyvenimo, mėgsta meilę-seilę ir pasijuokti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą