Knygą paskolino mano psichologė. Rašyti sunku šitą review, nes knyga skaitėsi sunkokai, tačiau nuo to ji nėra bloga. Anaiptol – labai gera.
Knygoje nagrinėjama tema yra apie Lietuvos žmonių patirtas istorines traumas: Holokaustas, Sovietų okupacija ir t.t. Mane visada domino, kodėl mažai kalbama apie psichologines problemas, su kuriomis susidūrė lagerių, gulagų, kankinimų ir t.t. žmonės. Štai ir gavau knygą, kurioje viskas paaiškinama, apie ką norėjau sužinoti.
Sužinojau daug dalykų, o svarbiausia buvo rašoma ir apie disociaciją, kurią pats patiriu dėl patirtų traumų vaikystėje. Ypatingai atkreipiau dėmesį į Sovietų tremtinius, nes mano prosenelės šeimą VOS neišvežė, tačiau jie spėjo laiku pabėgti kelioms valandoms iki rusų pasirodymo namuose. Taip buvo dėl to, nes mano prosenelės broliai buvo partizanai.. Jie buvo sugauti ir tardyti, o mano prosenelė eidavo į kalėjimą jiems nešti maisto ir susiūti suplėšytų drabužių. Užtai ir ją pačią tardė tris dienas. Laimei nekankino. Bet broliai buvo sušaudyti... Iš savo prosenelės girdėjau daugybę Antrojo pasaulinio karo nutikimų, kurie nutiko jai ir jos šeimai.
Kadangi esu baigęs visuomenės sveikatos mokslus, tai sudomino skyrius apie istorinių traumų padarinius visuomenės sveikatai.
Rekomenduoju perskaityti visiems. O ypač, kam patinka istorija ir psichologija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą