Istorija prasideda nuo Chuano nužudymo. O kaip toliau viskas eina – turbūt visi žino. Visi žino, kad tokių senų knygų aš neskaitau (1993 leidimas), bet stovėjo ta knyga ilgą laiką ant mano stalo, kad nusprendžiau perskaityti.
Mano mylimas Čezarė pavaizduotas toks bjaurybė, kad skaitant net baisu darėsi... Vardai išversti blogai. Tekstas toks lyg būtų parašyta pjesei ant scenos... labai manieringai. Skyrių nedaug, bet jie ilgi. Yra veikėjų, kurių kitose knygose (įskaitant istorines) nėra. Taip pat istorinių klaidų nemažai. Taip, kad vertinu pusėtinai. O gal čia aš per daug noriu iš tos senienos? Šiais laikais knygos rašomos kitokios. Na, kas man patiko tai Lukrecija – drąsi, akiplėšiška ir dramatiška. Dažniausiai romanuose ji vaizduojama kaip auka, o čia ji buvo kitokia. Bet visa Bordžijų šeima parodyta tikrai bjauriai... atrodo lyg autorius savo neapykantą jiems lietų popieriaus lape. Na, bent jau istorija plėtosi greitai tad nenusibodo skaityti.
Daug knygų esu skaitęs apie Bordžijas, bet šita pati blogiausia ir bjauriausia. Ir tai pirma knyga, kuri man nepatiko. Čezarė yra mano autoritetas ir meilė, o šioje knygoje buvo lyg velnių velnias. Lukrecija buvo šviesiaplaukė, o ne juodaplaukė... Pamiršta, kad prieš della Rovere popiežiumi Pikolominis... Na, buvo tikrai visokių istorinių netikslumų. Gerai nevertinu, nes šiais laikais yra tikrai geresnių ir įdomesnių knygų apie Bordžijas kas nori paskaityti.
Rekomenduoju tiems, kas jau perskaitė nemažai knygų apie Bordžijas ir nori pažiūrėti į istoriją iš blogosios pusės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą