Šita knyga pas mane atsidūrė labai spontaniškai. Tiesiog kėliau naujas knygas į Goodreads
ir... akimirkai sustojau prie šitos ir žiūrėjau į viršelį.. tuomet lyg
mano rankos man nepriklausytų, paspaudžiau ją pridėti prie savo knygų ir
užsirašiau, kad kitą dieną nueiti į knygyną. Pirmą skyrių perskaičiau
sėdėdamas kavinėje iš nuobodulio laukdamas koncerto. Ir pirmasis skyrius
mane iškart suintrigavo... Nusprendžiau, kad padėsiu į šoną kitas
knygas ir dabar skaitysiu šitą.
„Džeinės Eir“ niekada
neskaičiau, tad nelyginsiu šios knygos su jokia kita. Šitoje istorijoje
pasakojama dviejų merginų itin artima draugystė. Dvi merginos- dvi istorijos-dvi paslaptys.
Pirmasis įspūdis nuo pačių pirmų lapų buvo toks... šiltas, lengvas,
raminantis... tas mėlynas viršelis ir rašytojos švelnus pasakojimo
stilius užliūliavo mane palengva vesdamas link dviejų paslapčių
atskleidimo. Nuo vieno skyriaus prie kito keliaujant susipažinau su
įvairiausiais veikėjais. Ir visi jie priminė man kažkokius pažįstamus
žmones. Venavėjai buvo 100% mano šeima, kurioje užaugau... Garlandas ir
Rivertorp- aš pats. Aurelija- pirmoji mano meilė... Henris- žmogus, kurį
myliu... Tad atrodė, jog visi knygos veikėjai man lyg seni geri
pažįstami, kad ir kokie pozityvūs ar negatyvūs jie būtų- vis vien atrodė
tokie.. artimi. Ši rašytoja turi būtent kažką tokio, kad atrodo jos
istorija ir veikėjai tau tokie artimi ir taip malonu skaityti jos knygą.
Nesugebu nupasakoti to šilto jausmo, kurį jaučiau visą laiką su šita
knyga rankoje.
Apibendrinimas: Intriga išlaikyta iki
paskutinių puslapių, paslaptys, Viktorijos laikų D. Britanija, nuostabūs
drabužiai ir to laikmečio atmosfera, gilūs jausmai, ir laiminga
pabaiga. Tobula, šilta pavasariška istorija nukelianti į kuklius
Viktorijos laikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą