Herman Koch "Vakarienė"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Kadangi man itin patiko „Vasarnamis su baseinu“, tad nusprendžiau paimti ir „Vakarienę“ į rankas, nes man šito rašytojo braižas ir mąstymas labai patinka. Tad būtent kodėl...? Ogi todėl, kad jo veikėjai bjaurūs žmonės, o būtent tokie veikėjai man ir patinka, nes jie netobuli, nesaldūs ir ne geručiukai. Bjaurūs veikėjai visada atkreipia dėmesį ir verčia apie juos galvoti daugiau nei apie Misterius/Mises Tobulybes, tuo pačiu ir priverčia tave galvoti kaip pats pasielgtum jų vietoje. Būtent knygos pabaigoje ir apsistojau prie klausimo iškelto knygos viršelyje: „Kaip toli galima eiti, siekiant apsaugoti savo vaiką?“ Turbūt į šį klausimą lengviausia atsakyti tiems, kurie turi vaikų. Tačiau aš būčiau pasirinkęs Seržo poziciją...

Pačiame paskutiniame skyriuje mane sudomino pastraipa apie beglobius gyvūnus sulygintus su įvaikintais vaikais... „Pasiimant šunį ar katę taip pat nežinoma, kas jam ar jai nutiko prieš tai- gal buvo mušamas arba dienų dienas kalinamas uždarytas rūsyje. Į tai nekreipiama dėmesio. Jeigu šuva ar katė nepaklusnūs, jie parvežami atgal.“. Drįstu labai aršiai pasiginčyti. Aš pasiėmiau katę iš prieglaudos, kuri yra drovi, baili, nedraugiška, bet jau 6 metai gyvenam kartu ir niekada nekilo nė minties ją grąžinti vien dėl to, kad ji nepaklusni. Gyvūnas kaip ir vaikas yra atsakomybė, kurią prisiimi jį pasiimdamas ir turi ją nešti iki gyvenimo galo. Vat būtent čia iškilo dar vienas pagrindinio veikėjo „bjaurumas“, nes iškart įžiebė kažkokias mintis galvoje. Ne šiaip perskaičiau, bet dar ir pasižymėjau, įsidėmėjau ir kilo pasipiktinimo jausmas tokiam veikėjui ir jo mintims.

Beskaitant susiradau ir filmą pastatytą šio romano motyvais. Peržiūrėjau nebesulaukęs knygos pabaigos... Ir negaliu teigti, jog filmas jau toks blogas. Knyga aišku geresnė, bet ir filmas visai nieko. (O be to ir visi mano mėgstami aktoriai vaidina!) Galbūt vieninteliai dalykai, kurie man ypač kliuvo tai, kad filme Seržo ir Babetės vardai pakeisti, o be to ir veiksmas vyksta JAV, o ne Nyderlanduose... Ko jau ko, bet vardų ir vietovių iškraipymų niekada neatleidžiu!

Neduodu 5 žvaigždučių, nes siužetas rutuliojosi labai palengva, ramiai ir pabaiga buvo... neįdomi. „Vasarnamis su baseinu“ išlaikė intrigą iki galo, o „Vakarienėje“ visa paslėpta intriga man jau buvo aiški vos po kelių skyrių. (Na, ir aišku kam aš tą filmą skubėjau žiūrėti? xD Smalsumas pražudė katiną.)