Štai
ir antroji serijos knyga baigta, kuri man patiko labiau nei pirmoji.
Šioje dalyje veiksmas sukasi aplink Ešo tris seseris ir išsirutulioja į
vampyrišką detektyvą, kuris neleido atsitraukti nuo knygos. Pirmojoje
dalyje tikrai nekenčiau Ešo, bet šitoje dalyje jis pasirodė visai
kitoks- geras, mylintis ir smagus vaikinas. Tad pakeičiau savo nuomonę
apie šį veikėją. Taip pat man itin patiko Džeidė- dėl jos meilės katėms
ir kaip ji kentėjo netekusi kačiukų (pradėjau verkti prisiminęs savo Markizą, Stellą ir Martą) bei saugojo savo Tigį. Taip pat labai nudžiugau, nes pagaliau pasirodo VILKOLAKIS. :D Šito laukiau ir sulaukiau. (Tikiuosi kitose knygos bus daugiau jiems dedikuota).
Labiausiai
man įstrigo viena Džeidės citata, kuri taip tiksliai apibūdino tai ką
esu pats patyręs... 2013-ųjų spalio 26-osios popietę Šiauliuose prie „Dvaro“ kai iš automobilio išlipo mano sielos draugas...
„Kai randi sielos draugą, tai lyg žaibas trenkia, ir supranti, kad su tuo vieninteliu žmogumi pasaulyje tau skirta būti. Nemanai, kad esate sielos draugai; tiesiog žinai, jog tai tavo lemtis, nesvarbu, ar tai tau patinka ar ne.“
Ir
šitą dalį skaičiau būtent sėdėdamas autobuse ir važiuodamas pro mūsų
pirmo susitikimo vietą... pajutęs nežmonišką išsiskyrimo skausmą
užverčiau knygą ir atidėjau vėlesniam laikui...
APIBENDRINIMAS: intriguojantis siužetas, trumpi skyriai besibaigiantys lyg serialo serijos, nauji veikėjai ir įdomi istorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą