Religija
vs. Mokslas. Štai kaip trumpai galima apibūdinti šią knygą. Ko gero tai
geriausia iš visos Lengdono serijos, nes tas noras sužinoti kokia
paslaptis bus atskleista neleido padėti knygos. Autorius kaip visada
pasirinko itin aktualią temą šiais laikais. O ir pabaiga pribloškė, nes
tikrai netikėtina ir nenuspėjama.
Aš, kaip ir Lengdonas,
paskutiniame puslapyje laikausi nuomonės, kad egzistuoja dvi religijų
rūšys: tamsios, dogmatiškos, slopinančios kūrybinį mąstymą, ir šviesios,
atviros, remiančios savistabą ir kūrybiškumą. Aš stoviu tų atvirų
religijų barikadų pusėje- esu Wiccan, nes šita religija man duoda
visišką laisvę. Manau, jog mokslas ir religijos privalo eiti kartu
laikydamiesi už rankų. Religijos suteikia prasmę mūsų beprasmiškai
egzistencijai, tad tikėti kažkuo aukštesniu yra gerai mūsų sieloms.
Tačiau taip pat manau, jog religijos privalo keistis ir prisitaikyti
prie mokslo- tik tuomet įsivyraus ramybė tarp šitų dviejų dalykų. (Human
intellect has always evolved by rejecting outdated information in favor
of new truths. This is how the species has evolved. In Darwinian terms,
a religion that ignores scientific facts and refuses to change its
beliefs is like a fish stranded in a slowly drying pond and refusing to
flip to deeper water because it doesn't want to believe its world has
changed. ) Tad, kad ir į kokius Dievus betikėtum verta pamąstyti,
kam jie mums davė protą... tam, kad jį PANAUDOTUME ir kurtume bei
palengvintume savo gyvenimą. Jei mums nebūtų duotas protas sukurti
mokslą- iki šiol sėdėtume urvuose ir drebėtume išgirdę perkūniją. Man
gyvybę davė Dievai, o kūną dovanojo mokslas. Tad ir manau, jog
religijoms nereikėtų peikti mokslo, o mokslui šaipytis iš religijų.
APIBENDRINIMAS: intriguojanti tema, įtemptas siužetas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą