⭐⭐⭐
KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.
Visa velniava prasideda 1630 metais per Pelenų dieną, kai po Užgavėnių baliaus, pilyje prasideda gaisras, kurį ir sukėlė tarnaitė Ona.
Knyga man buvo rekomenduota. Tais laikais kai vyksta romano veiksmas – raganos buvo deginamos turbūt visame pasaulyje. Apie Lietuvą iš tikrųjų nieko nežinojau, bet kadangi autorė istorikė, tai ji geriau žino, kas čia dėjosi LDK laikais. Už menkniekius žmonės buvo siunčiami į laužus. O taip! Žmonės, nes ne vien moterys buvo kaltinamos raganavimu, bet ir vyrai. Aišku, jiems kliuvo kur kas mažiau, BET VIS TIEK. Norėtųsi paskaityti daugiau knygų apie vyrus raganius, nes ir šitoje knygoje vėl kaltos moterys. Buvo vienas raganius, bet nedaug apie jį rašė.
Sapiegos melancholija, ne kas kita kaip depresija šiais laikais, įdomi tema knygoje. Juk tais laikais psichinės ligos irgi buvo raganavimas. Lengviau turbūt pasakyti kas NEBUVO raganavimas. Nors nieko negaliu sakyti apie tai kaip vaizduojamos raganos šioje knygoje – autorė aprašė žmonių įsivaizdavimą taip kaip buvo 1630-ais metais. Taip buvo. Dabar yra kitaip, nors kvailų žmonių, kurie mano, jog mes garbinam šėtoną, tikrai yra ir 21-am amžiuje. Pasidomėkite baltąja magija ir Wicca tikėjimu, kuris beje atsirado tik 1954-ais. Nors tai modernaus paganizmo atšaka, bet visos tos raganos iš senovės ir buvo pagonės praktikuojančios raganavimą.
Knyga man patiko iš istorinės pusės, bet skaityti buvo nuobodoka. Įvertinimą daviau su magaryčiomis dėl tos istorinės pusės. O daugiau visi senoviniai teisėjų marazmai man nepatiko. Vienas vyrukas buvo, kuris buvo protingas, bet tik tiek. Laimingos pabaigos čia tikrai nėra. Tad rekomenduoju skaityti tiems, kas domisi istorija, raganomis ir šiaip mėgsta lietuvių autorius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą