⭐⭐⭐⭐⭐
KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.
Adomas vargsta su demencija sergančiu tėvu, kurį jis prižiūri. Jo dukra Toma taip pat turi kažkokį sutrikimą (gal autizmą), kurio dėka dažnokai pasipyksta su tėvais. Netikėtai Adomas nusprendžia lankyti teatro būrelį, kuriame susipažįsta su gėjumi režisieriumi. Vyrukai greitai pasimyli... Tačiau Adomo gyvenimas nelengvas dėl senyvo tėvo ir santykių su žmona Ilze.
Knyga man labai patiko, nes daug radau savęs joje. Adomo tėvas man priminė mano prosenelį, kuris irgi sirgo demencija ir elgdavosi lygiai taip pat. Autorė puikiai pavaizdavo šia liga sergantį žmogų. Na, o režisierius Kasparas man priminė mane, nes jo namuose stirtos knygų dėžėse ir betvarkė.
Ši istorija taip pat gyvenimiška kaip ir pirmoji autorės knyga. Netrūko ir keiksmų, ir žargonų. Paliesta LGBT tema. Šeimyninės problemos. Paauglės gyvenimas, kuris tikrai ne rožėmis klotas. Toma priminė mane patį paauglystėje. Nuo Adomo tėvo dvelkė sovietiniu gyvenimu ir tas puikiai parodyta. Manau, kad šita knyga netgi dar įdomesnė ir geresnė už pirmąją autorės knygą.
Knygą skaičiau ilgai, nes čia koks seilėtas meilės romaniukas. Norėjosi pasigilinti labiau. O be to labai sirgau ir nesinorėjo skaityti. Būčiau užtrukęs trumpiau su knyga, nes ji tikrai ne stora.
Rekomenduoju visiems, kam patiko „Svetimkūniai“. Čia irgi nagrinėjamos sudėtingos gyvenimo temos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą