Šiame tome pasirodo Rodrigas, Da Vinčis, Della Roverė ir Savonarola. Rodrigas ima jau ruoštis tapti popiežiumi ir Čezarė pradeda jam padėti, nors jam tik šešiolika ir jį nesenai paskyrė vyskupu. Labai smagus susipažinimas su Da Vinčius! Taip pat papasakojama Čezarės ir Micheletto susipažinimo istorija. Tokie gay jausmai aplankė.... nes Micheletto labai prisirišęs prie Čezarės. O art stilius tiesiog fantastiškas! Iš Savonarolos žvengiau ir iš bomžų Pizos gatvėse. Nors Čezarė užjautė ir pateisino bomžus – man deja nepavyko. Bet su viskuo kitkuo puikiai sutinku su Čezare: ypač ką kalbėjo per „Dieviškosios komedijos“ analizę universitete. Kas domisi istorija siūlau paskaityti N. Machiavellio „Il Principe“ – ten Čezarė ir yra jo valdovo prototipas. Jei valdyčiau kokią šalį – ją valdyčiau makiaveliškai. Taip kaip valdė Čezarė Romagna. (Taip būčiau žiaurus ir negailestingas valdovas, kurio visi bijotų... ha ha)
Rekomenduoju visiems istorinių mangų gerbėjams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą