Tai romanas apie garsiąją Bordžijų šeimą viešpatavusią 14-15 a. Kas nėra matęs garsiojo Showtime serialo „The Borgias“? Ar žaidę Assassin‘s Creed: Brotherhood“? Ar bent jau kažką girdėję apie šią šeimą? Manau kiekvienas bent šiek tiek kažko yra girdėję. O štai man Bordžijų šeima tapo lyg mano pačio... viskas prasidėjo nuo „Assassin‘s Creed: Brotherhood“, kur pirmą kartą susipažinau Čezare Bordžija ir įsimylėjau iki ausų. Nuo tada ieškau knygų apie šią šeimą. Šita Mario Puzo knyga turbūt yra vienintelė prieinama lietuvių kalba.
Nors man labai patiko šita knyga, bet užkliuvo blogai išversti asmenvardžiai. Vertėja naudoja Bordža, vietoj Bordžija ir dar Džiofrio vardą išvertė kaip Chofrė (čia turbūt vertė pagal ispaniškai J raidę, kuri tariasi CH, nors italų kalboje J yra tariama DŽ. Taip kaip Giovanni tariasi Džiovanis). Na, bet tiek to... Mintyse skaitant taisiau taip kaip turi būti. Skaityti knygą buvo kiek sunkoka, nes skyriai ilgi, o ir dialogų nėra per daugiausia- praktiškai pastovus ištisinis tekstas. Negaliu teigti, jog ir visi istoriniai faktai teisingi, nes Čezarė kai žuvo Vianos mūšyje buvo išrengtas nuogai, uždėta raudona plyta ant genitalijų ir niekas jo nepažino, tik vėliau palaidotas Ispanijoje, o ne Italijoje kaip rašoma paskutiniame knygos skyriuje. Bet nepaisant tokių nukrypimų ir neteisingų asmenvardžių- knyga man pasirodė galbūt ir geresnė nei Sarah Dunant „Blood and Beauty“. Čia mano mylimasis Čezarė parodytas ne toks blogas, o galima sakyti žmogiškas ir mylintis, o ne pabaisa. Lukrecija taip pat parodyta kiek labiau subrendusi nei kitose knygose.
Tad knyga man tikrai patiko ir džiaugiuosi perskaitęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą