Pirmiausia patraukė
viršelis, po to pavadinimas. Man labai patinka povai, turiu du
paveikslus išsisiuvinėjęs. Tada sudomino ir pats aprašymas.
Tai
istorija apie močiutę ir anūkę, kuri pasakojama dviem laiko linijomis.
Tai man labai patinka, nes paskutinį kartą skaičiau Tracy Rees „Smėlio laikrodis“
parašytą tokiu pačiu stiliumi. Knygoje plėtojama šeimos istorija su
savo paslaptimis- o man šeimų paslaptys labai patinka. Lilianos vyras
Čarlzas mane tikrai siutino, o Megė kiek erzino, nes nuolat
atsiprašinėjo ir atsiprašinėjo. O Liliana ir Džekas man priminė mane
patį ir vieną ypatingą žmogų....
Bendrai paėmus knyga gan gera.
Gal tik tiek, kad šiek tiek lėtai skaitėsi ir skyriai gan ilgi. Ir
istorija nėra nuspėjama: skaičiau ir vis laukiau kas toliau ir kuom
baigsis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą