Su
Uve susipažinau pirmiausia iš filmo, kurį vieną vakarą neturint ką
veikti atradau. Filmas labai sujaudino, verkiau tiek iš liūdesio, tiek
iš džiaugsmo. Filmas toks labiau based on, o knyga gerokai
platesnė ir gilesnė. Tačiau kartu sudėjus- gaunasi nuostabi istorija. O
štai dabar į mano rankas pateko ir knyga, kurią norėjau jau senai
perskaityt. Kodėl išvis susidomėjau tokiu filmu? Na... patraukė afiša su
KATINU. Būtent dėl to katino ėmiausi žiūrėti. Knygoje jis irgi
figūruoja. Tik deja knygoje jis nususęs bjaurus katinas, o filme labai
gražus. :D Manau, jog tas katinas tai Uvės žmonos reinkarnacija.
Tai antroji Fredrik Backman knyga, kurią skaičiau. Pirmoji buvo „Lokių miestas“,
kurią laimėjau Knygų Klubo iššūkyje. Patiko rašytojo rašymo stilius ir
Uvė buvo mano kitas pasirinkimas. Jau nuo pirmų puslapių įtraukė. Uvė
senas bambeklis, kuris slepia visiškai kitokią prigimtį. Dėl žmonos
netekties jis pasidarė dar didesnis niurzglys. Bet jo tikrajai
prigimčiai atskleisti reikėjo daug kantrybės. O didžiausią darbą padarė
jo kaimynai. Pabaiga labai liūdna, bet tuo pačiu ir pozityvi- gyvenimas
eina...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą