Edgar Allan Poe "Žmogžudystės Morgo gatvėje ir kitos šiurpios istorijos"

 

⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ ⭐️ 

 Pirmiausia pradėsiu nuo knygos apipavidalinimo. Leidykla tikrai pasistengė sukurti tikrą šedevrą- tokios prabangios knygos dar neturėjau: aukso spalvos metaliniai kampai, raudona atlasinė juostelė- skirtukas, popierius gan storas ir kiekvienas lapas atspausdintas su raudono atspalvio frame, kiekvienos istorijos pavadinimas parašytas raudonu old-style šriftu, nuostabios ir tuo pačiu kraupios Harry Clarke iliustracijos, knygos gale trumpa rašytojo biografija ir kiekvienos istorijos paaiškinimai. (Nors knygoje rašoma, kad istorijos sudėliotos chronologine tvarka, tačiau kai pradėjau ieškoti angliškų originalų pamačiau, kad truputį sumaišyta chronologija). Toks fantastiškas leidimas vertas kiekvieno mano cento ir dar daugiau. Dabar tai mano bibliotekos Šventasis Gralis.

Na, o pats Poe- mano autoritetas ir idol. Tik jo vieno kūryba tokia artima mano juodai sielai. Aš kaip ir jis pats gyvenu „tarp realybės ir sapno“, mano pačio knygose susilieja siaubas, romantika ir keistenybės. Poe yra mano sielos dvynys ir vienas iš mylimiausių autorių. Tad turėti tokią jo knygą kaip ši- man ekstaziškai didžiausia palaima šiame niekam tikusiame gyvenime.

Knyga prasideda įžymiąja poema „Varnas“. Kelios dienos po šios knygos pradėjimo skaityti vaikščiojau gatvėmis ir man virš galvos sukos varna. xD Pajuto ką šiuo metu skaičiau, nelaboji.

1. MECENGERŠTEINAS. (Metzengerstein. 1832)
Trumpa mistiška istorija apie baroną ir keistą (velnio apsėstą xD) jo žirgą. Lyg kokia keista siaubo pasakėlė (iš rūsio) prieš miegą.

2. RANKRAŠTIS, RASTAS BUTELYJE. (Manuscript Found in a Bottle. 1833)
Jūra. Laivas. Ir kažkieno dienoraštis. Pasinėręs į šią istoriją ėmiau galvoti apie Davy Jones iš „Karibų Piratų“. xD Nes būtent taip įsivaizdavau tą keistą Poe laivą pasiklydusį kažkokioj keistoj vietoj.

3. PASIMATYMAS. (The Assignation. 1834)
Venecija... Italija... ACH... Bet labai keista istorija su dar keistesne pabaiga.

4. BERENIKĖ (Berenice. 1835)
Viena iš mano mėgstamiausių istorijų, nes ji kraupi ir su siaubinga pabaiga verta siaubo filmo. Šitoje istorijoje rašytojas atrodo aprašė mane ŽODIS ŽODIN. O_O Štai citatos, kurių negaliu užmiršti iki šiol, ir kurias skaičiau gal dešimt ar dvidešimt kartų, nes negalėjau patikėti akimis kaip TIKSLIAI tai esu.. aš. Atrodo lyg PATS būčiau užrašęs šiuos sakinius. (47 psl.)

„ Tuo tarpu mano paties liga- buvau lieptas jos kitaip nevadinti- mane visai baigė priveikti ir galop virto mįslinga, sulig kiekviena akimirka ir valanda stiprėjančia monomanija. Ji liguitai dirgino mano dvasios savybes, kurias metafizikai vadina atida. Tikriausiai daugeliui mano žodžiai bus nesuprantami, tačiau bijau, kad nepajėgsiu suprantamai paaiškinti neišmanančiam skaitytojui, kaip nežmoniškai turėdavau įsitempti, norėdamas sutelkti dėmesį į kokį nors daiktą, kiek kūno ir sielos pastangų (netiksliai sakant) reikėdavo sutelkti, mąstant apie paprasčiausius aplinkos daiktus.“

„Valandų valandas nepavargdamas galėjau stebeilytis į knygos paraštę arba šriftą. Visą vasaros dieną praleisdavau atidžiai žiūrinėdamas šešėlį, nutįsusį ant gobeleno ar grindų, ligi pat paryčių leisdavau naktis, įbedęs akis į lempos liepsną ar židinio žarijas, ištisas dienas mąstydavau apie gėlių kvapus, nuobodžiai kartodavau kokį nors paprastą žodį tol, kol garsų junginys netekdavo prasmės, sėdėdavau sustingęs ir suakmenėjęs, praradęs buvimo pojūtį- tokius tat pražūtingus įgeidžius sukeldavo man manoji dvasios būsena, gal ne tiek retai sutinkama, kiek sunkiai paaiškinama.“

„O visų mano minčių objektas dažniausiai būdavo nereikšmingas dalykas, kuris tačiau, iškreiptas sudirgusios vaizduotės, man tapdavo ypatingai svarbus. “

5. MORELA (Morella. 1835)
Trumpa, bet šiurpi ir įdomi istorija. Mirtis pagimdo gyvenimą ir vėl ratas sukasi iš pradžių- turbūt taip apibūdinčiau šią istoriją.

6. LIGIJA. (Ligeia. 1838)
Kaip ir daugelyje Poe kūrinių- jis pasakoja apie savo žmonos mirtį. Tai galima pastebėti „Berenikėje“, „Moreloje“ ir štai vėl ta pati situacija čia. Tai, kad autorius šitiek darbų dedikavo savo mirusiai žmonai ir nesibaigiančiam savo gedului, yra neišpasakytai tobula ir gražu. Galbūt mirtis ir yra siaubinga, bet štai kiek įkvėpimo ji gali duoti, jei tik sugebi panaudoti savo skausmą kūrybai. O šioje istorijoje tai labai aiškiai atsiskleidžia. O pabaiga kaip visada šiurpiai klaiki.

7. NEPRILYGSTAMAS HANSO PFALIO NUOTYKIS. (The Unparalleled Adventure of One Hans Pfaall. 1835)
Tikrai LABAI ilga, bet prikaustanti dėmesį istorija. Kuriozinis sci-fiction balandžio 1-ajai. Pakėlė nuotaiką kaip reta ir prisijuokiau iki soties. Kaip trumpai apibūdinti šitą istoriją? Galbūt taip: Tas jausmas, kai užknisa gyventi, bet nenori mirtis, tad pasidarai balioną, pasiimi nėščią katę bei balandžių ir skrendi gyventi į Mėnulį. xD (Kažkam reiktų sukurti meme pagal šitai. xD)

8. KARALIUS MARAS. (King Pest. 1835)
Siaubo komedija. xD Kitaip nepavadinsi. Tikrai man patiko ir prisijuokiau iki soties. Ypač tas lavonas kabantis ant lubų- grynai japonų „Pagieža“ kur buvo pakabinusi negyvą vyrą ant lubų su savo plaukais, o tas supos ir su kojom bildino sieną kas sukėlė įtarimą kaimynams. xD Kažkas turėtų sukurti filmą pagal šitą apsakymą.

9. ŠEŠĖLIS. (Shadow: A Parable 1835)
Vieno lapo siaubo istorija Graikijoje. Ne kažką čia apibūdinsi plačiau iš tiek...

10. TYLA. (Silence. 1838)
Tai vos poros lapų istorija, kurią sunku suprasti, bet galima pajausti niūrią atmosferą.

11. AŠERIŲ NAMŲ ŽLUGIMAS. (The Fall of the House of Usher. 1839)
Niūraus namo niūrių žmonių niūrus pasakojimas. Nelabai ir suprasi kas ten kuom sirgo ir kodėl mirė- tų laikų medicinos terminai visiškai skiriasi nuo dabartinių ir sunku suprasti kaip žmogus gali mirti iš baimės. xD Galbūt belieka tik paaiškinimas, kad bepročiai mirė beprotiška mirtimi.

12. VILJAMAS VILSONAS. (William Wilson. 1839)
Man gan patiko ši istorija, nes veikėjas labai priminė mane patį. Iš pradžių galvojau gal tai koks paralelinio pasaulio pasireiškimas, po to baigus skaityti pagalvojau gal tai buvo psichikos liga... tačiau iki šiol nesuprantu kas tai buvo. Labiausiai man įstrigo šita citata, nes ji 100% apibūdina mane patį:

„ Suaugusiems mažų dienų prisiminimai retai bent kiek giliau įsirėžia atmintin. Telieka pilkas šydas- vargani prisiminimų trupiniai, padrikos liekanos smulkių džiaugsmelių ir fantasmagoriškų kančių. Mano likimas susiklostė kitaip. Tikriausiai jau jaunumėje galėjau jausti stipriai, kaip suaugęs žmogus, ir vaikiškos dienos giliai, amžiams atsispaudė mano sąmonėje, nelyginant exergues, išgraviruoti katarginietiškuose medaliuose. “

13. MINIOS ŽMOGUS. (The Man of the Crowd. 1840)
Istorijos pavadinimas kalba pats už save. Man kilo mintis, jog istorijos veikėjas (senis) buvo energetinis vampyras ir būtent dėl to jis nušvisdavo atsidūręs tarp žmonių, nes taip gaudavo iš jų energijos. (Turbūt taip pagalvojau, nes pats esu energetinis vampyras xD) Bet nors ir trumpa istorija- išlaikė dėmesį ir susidomėjimą iki galo. (Nors tas galas pasirodė visai neįdomus xD)
Labiausiai man patiko La Briujeno citata pačioje istorijos pradžioje:

„ Ce grand malheur, de ne pouvoir être seul. “ (Visos mūsų nelaimės atsiranda todėl, kad mes nemokame būti vieni.)

14. ŽMOGŽUDYSTĖ MORGO GATVĖJE. (The Murders in the Rue Morgue. 1841)
Ilga detektyvinė istorija, kuri neleido atsitraukti nuo knygos, nes knietėjo sužinoti, kad žudikas ir pabaiga nustebino... nors tai nebuvo nieko antgamtiško, bet tikrai sukūrė įdomią pabaigą. Istorijos veikėjai lyg Šerlokas ir Vatsonas. :D

15. MALSTREMO GELMĖSE. (A Descent into the Maelström. 1841)
Istorija apie vandens verpetą ir iš tikrųjų nieko įdomesnio... Meh.

16. FĖJOS SALA. (The Island of the Fay. 1841)
Labai trumpa istorija be jokio veiksmo, apie paslaptingą salą. Tačiau tai, tik vietovės aprašymas ir nieko įdomesnio...

17. MONOSO IR UNOS POKALBIS. (Colloquy of Monos and Una. 1841)
Trumpa istorija parašyta dialogo forma kaip dviejų žmonių pokalbis apie reinkarnaciją. Tam, kas bijo mirties ir kas vyksta po to- neskaityti. xD

18. ELEONORA. (Eleonora. 1841)
Labai romantiška trumpa istorija, kurioje greičiausiai autorius pasakoja apie save ir savo žmoną.

19. OVALUS PORTRETAS. (The Oval Portrait. 1842)
Vos poros lapų istorija apie dailininką ir jo žmonos portretą.

20. RAUDONOSIOS MIRTIES KAUKĖ. (The Masque of the Red Death. 1842)
Norėjo žmogeliai pabėgti ir užsidaryti nuo ligos, bet deja... xD Ta „raudonoji mirtis“ man labai priminė Ebolą, bet tais laikais ji dar neegzistavo...

21. ARNHEIMO DVARAS. (The Domain of Arnheim. 1842)
Ilga nuobodybė be jokio veiksmo. Vos laikiausi neužmigęs. Vien „grožio sąvokos filosofija“ ir likusi dalis kraštovaizdžio aprašinėjimas itin detaliai... Žiauriai nemėgstu tokių dalykų knygose.

22. MARO ROŽĖ PASLAPTIS. (The Mystery of Marie Roget. 1842-1843)
Antra dalis „Žmogžudystės Morgo gatvėje“. Labai ilga apie merginos nužudymą, kurios gale... laukia nusivylimas, nes nieko konkretaus negavau. Taip, kad istorijos galas „pats darykis išvadas kaip sau nori“. xD

23. ŠULINYS IR ŠVYTUOKLĖ. (The Pit and the Pendulum. 1842-1843)
Istorija grynai kaip iš „Pjūklo 5“. xD Beskaitant iškart prisiminiau identišką sceną iš to filmo.

24. IŠDAVIKĖ ŠIRDIS. (The Tell-Tale Heart. 1843)
Trumpa bepročio istorija apie kažkokį senį. Jų santykiai nebuvo įvardinti: ar tai tėvas ir sūnus, ar beprotis-slaugas ir senis ligonis... tad KODĖL jie gyveno kartu- palikta mūsų vaizduotei.

25. AUKSINIS VABALAS (The Gold-Bug, 1843)
Ilga, bet labai įdomi nuotykių istorija, iš kurios pavadinimo nebūtum atspėjęs, jog pasisuks tokia linkme. Buvo neįmanoma padėti į šoną, nes su kiekvienu sakiniu norėjosi sužinoti „kuom tai baigsis“. Be to šioje istorijoje nebuvo siaubo, vien tik detektyvinis-nuotykis.

26. JUODASIS KATINAS. (The Black Cat, 1843)
Kaip ilgai aš norėjau perskaityti šią istoriją! Tačiau tai baisiausia istorija, kokią tik kada nors teko skaityti.. o_o Kūną ėmė purtyti šiurpas kai skaičiau, o mano katės gulėjo lovos krašto... Labiausiai man patiko citata:

„ Nesavanaudiška ir pasiaukojanti gyvūno meilė būtinai pavergs širdį žmogaus, ne sykį patyrusio žmogiškosios draugystės ir tariamos ištikimybės trapumą. “

27. MULKINIMAS KAIPO TIKSLUSIS MOKSLAS. (Diddling. 1843)
Tai lyg kažkokia esė apie sukčius.

28. AKINIAI (The Spectacles. 1844)
Nuostabi ir pamokanti komedija. Pagrindinis veikėjas kaip ir aš nenorėjo nešioti akinių. Geras moralas visiems, kad nemėgsta jų nešioti. xD Ir tikrai tikroviškai papasakota, nes būtent be akinių/kontaktinių lęšių aš irgi matau tik pasaulio iliuziją, o ne tikrąjį vaizdą. Taip, kad NEŠIOKIT KOREKCINES PRIEMONES, O BUS KAIP TAM VYRUI. xD

29. APYSAKA APIE UOLĖTUOSIUS KALNUS. (A Tale of the Ragged Mountains. 1844)
Keista istorija, kurios nesupratau.

30. GYVŲJŲ LAIDOJIMAS. (The Premature Burial. 1844)
Pavadinimas viską sako už save. Poe čia pateikia trumpus aprašymus apie žmones, kuriems taip nutiko.

31. MESMERIŠKAS APREIŠKIMAS. (Mesmeric Revelation, 1844)
Gydytojo ir ligonio pokalbis apie gyvenimo prasmę, mirtį ir patį gyvenimą. Tas mesmerizmas kažko man atrodo lyg bus paprasčiausia hipnozė, nes užhipnotizuotas žmogus „per miegus“ išlieka sąmoningas.

32. PAILGA DĖŽĖ. (The Oblong Box. 1844)
Istorija apie laivo katastrofą ir paslaptingą dėžę bei kas ten viduj.

33. „TU ESI ANAS VYRAS“ (Thou Art the Man. 1844)
Detektyvinė istorija su kraupia pabaiga. Tikrai buvo įdomi ir prikaustė dėmesį iki pat galo. Man labiausiai patiko citata, kuri 100% apie mane:

“ Turbūt ne sykį esate pastebėję, kaip žmonėms, sugniuždytiems skausmo ir širdperšos, atsiranda polinkis į lūkuriavimą ir delsimą. Rodos, kažkas surakina jų protus, tokius žmonius pagauna siaubas vien pamanius, kad reikia ką nors daryti, ir labiausiai už viską pasaulyje jie trokšta gulėti lovose ir, senučių kalba šnekant, „slaugyti savo širdies žaizdą“- kitaip sakant, mąstyti apie savo graužatį. “

34. PAVOGTAS LAIŠKAS. (The Purloined Letter. 1844-1845)
Trečia dalis „Žmogžudystės Morgo gatvėje“. Vėl įdomi neilga detektyvinė istorija apie laišką ir jo radimą.

35. TŪKSTANTIS ANTROJI ŠACHEREZADOS PASAKA (The Thousand-and-Second Tale of Scheherazade, 1845)
Šita „pasaka“ tikras 19 a. sci-fiction. xD Negalėjau nustoti skaityti, nes buvo itin įdomu. O dar ir mano orchidėjos paminėtos! xD

36. PAŠNEKESYS SU MUMIJA. (Some Words with a Mummy, 1845)
Gan kuriozinė istorija apie pokalbį su mumija. xD Prisikėlė kaip koks Imotepas, tik šiuo atveju jie naudojo ne knygą, o bateriją. xD

37. DAKTARO DERVOS IR PROFESORIAUS PLUNKSNOS SISTEMA. (The System of Doctor Tarr and Professor Fether. 1845)
Pagaliau gavau perskaityti įžymiąją istoriją pagal, kurią sukurtas filmas „Eliza Graves“!!!! Kaip ilgai laukiau kol gausiu paskaityti. Ir galiu pasakyti, kad filmas buvo GEROKAI įdomesnis! Nes filme pateikta daugiau veikėjų, jų istorijų ir veiksmas vyksta ilgesnį laiką. Be to nebuvo mano mylimos anglių krūvos.. >_> Žiauriai nuvylė originali istorija, kai filmas man taip patiko. -_-

38. TIESA APIE TAI, KAS NUTIKO PONUI VALDEMARUI (The Facts in the Case of M. Valdemar, 1845)
Hipnozės seansas su mirusiu LENKŲ VERTĖJU. xD Kitaip nepavadinsi. Bjauri ir šlykšti pabaiga.

39. AMONTILJADO STATINAITĖ. (The Cask of Amontillado. 1846)
Šaltakraujiškas italų masono kerštas. Paskutiniai žodžiai kaip Ezio iš „Assassin‘s Creed“: „In pace requiescat“.

40. VARLIŪKŠTIS. (Hop-Frog. 1849)
Žiaurus juokdario kerštas. Išlaikė dėmesį iki pat galo, nes buvo įdomu kuom viskas baigsis.

41. FON KĖMPELENAS IR JO ATRADIMAS. (Von Kempelen and His Discovery. 1849)
Lyg kažkoks straipsnis laikraščiui ar kažkas panašaus... Meh.