Negaliu pakęsti lietuvių
rašytojų, tačiau Balį Sruogą galiu priskirti prie tų nedaugelio mėgiamų
lietuvių rašytojų, kuriuos galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Jis turėjo tai ko neturi šiuolaikiniai lietuvių rašytojai- humoro
jausmo. Ypač juodojo humoro ir ironijos. Balys Sruoga sugebėjo savo
vargą paversti juoku, o štai visi kiti lietuvių rašytojai tik dejuoja ir
dejuoja kokie jų veikėjai ar jie patys nelaimingi. Sruoga parodė, jog
jis ne toks. Ir be to jo rašymo stilius savotiškas, kas reta šiais
laikais.
"Dievų miško" mokykloje skaičiau tik ištraukas. Dabar
radau laiko perskaityti visą knygą. Galbūt jo savotiškas požiūris į
gyvenimą ir padėjo jam išlikti lageryje. O svarbiausia, kad skaudi
patirtis įkvėpė parašyti savo geriausią knygą, kurią dabar skaito
mokyklose. Laimingas, viskuom aptekęs žmogus niekada neparašys geros
knygos, tik skaudi patirtis atveria kelią kūrybai. Tad žemai lenkiuosi
Baliui Sruogai už šią puikią knygą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą