Agnė Bausienė "Milijonieriaus skola"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Istorija tęsiasi, kur baigėsi pirma dalis. Šį kartą knygą pasakoja Aliotas. Jo priešai pastebėję Samantą vakarėliuose supranta, kad Aliotui ji svarbi ir jai iškyla pavojus. Tad Aliotas ją vėl atsigabena į savo namus, kur prasideda aistros. Tačiau Alioto priešai nerimsta... 

Kadangi istorija tęsiasi iš Alioto pusės, skaityti buvo net dar įdomiau nei pirmąją dalį. Knyga man labai patiko kaip primoji dalis. Tikras meilės romanas: saldus, aistringas ir žinoma netrūko kriminalinių dalykų, kas buvo lyg aštrus prieskonis. Netrūko tikrai ir kriminalinių dalykų, kovų bei įtampos. 

Perskaitęs abi knygas galiu teigti, jog šita serija pakliūna į insta-love kategoriją, nes veikėjai įsimylėjo vienas kitą labai greitai. Ir kam nepatinka toks greitas meilės atsiradimas tarp tokių skirtingų pasaulių asmenybių – neskaitykit. Aš nelabai mėgstu kai iki meilės eina ilgas kelias knygose. Tad šita serija man buvo kaip saldainis. Žinoma, toks saldainis kuris turi aštrių pipiriukų. Ir kas nemėgstate saldžių dialogų, kur veikėjai seilėjasi vienas dėl kito – šita serija ne Jums. 

Skyriai ilgi, jų nedaug, bet skaitosi labai greitai ir lengvai. Kas nemėgstat ilgų ir sudėtingų sakinių knygose – čia jų nėra. Viskas parašyta suprantama, aiškia kalba. To seilėjimosi ir apmąstymų – nemažai. Man labai patinka ši autorė. Turiu ir skaičiau visas jos knygas. Ir galiu pasakyti – jos stilius mano arkliukas. Ypač kai norisi kažko lengvo ir neįpareigojančio. 

Agnė Bausienė "Skola milijonieriui"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Samanta po skaudžių tėvo laidotuvių yra pagrobiama paslaptingo milijonieriaus Alioto. Mergina turi išmokėti jam tėvo skolą. Taip prasideda pavojinga, bet labai aistringa istorija...

Žinoma, kad knyga man patiko labai. O kam nepatiko – na kam Jūs skaitot, jeigu ne Jūsų žanras. Meilės romanai apie milijonierius daug kam nepatinka. O čia klasikinė vargšės mergelės ir turtingo vyruko meilės istorija. Atrodytų nuvalkiota, nuspėjama ir atsibodusi, bet man patiko ir taškas. Skaitėsi labai greitai ir lengvai, nors skyriai ilgi. Aš puikiai praleidau laiką su knyga ir nekantrauju imtis antros dalies. 

Kodėl niekas nerašo meilės romanų apie vargšus ir benamius? Paprasčiausiai todėl, kad galima pasižiūrėti „TV pagalbą“ per televizorių ir viskas tuo pasakyta, kokios ten „meilės“ istorijos. Visi rašytojai rašo apie turtingus veikėjus, nes gi įdomu kai nėra jokių rūpesčių išskyrus seksą ir meilės nuotykius. Taip jau yra literatūros pasaulyje. Ši knyga yra būtent tokia: jokių rūpesčių, saldu, paslaptinga, turtingas milijonierius gyvenantis prabangiame name, kuriame įkalinta Samanta. Bet tai ir „veža“ – nori sužinoti KODĖL jos tėvas skolingas Aliotui, KUO užsiima Aliotas... Ir tos paslaptys verčia skaityti toliau. Čia klasikinis meilės romanas – čia ir turi būti saldu bei aistringa. 

Šios dalies pabaiga skaudi.... Tikrai išspaudžiau ašarą, nes ir pats buvau taip atstumtas tad skaitant grįžo skausmingi prisiminimai. 

Rekomenduočiau tik tiems, kam patinka būtent šis žanras ir milijonieriai. 

Rimantas Kmita "Editas kompleksas"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Edita įsimylėjus kaimyną Raimį, bet pastarasis jai nerodo jokio dėmesio. Ji dirba videonuomoje ir filmai visas jos gyvenimas. Videonuomoje ji jaučiasi savo vietoje, o štai namuose pragaras: geriantis bedarbis tėvas ir gyvenimu nusivylusi motina. 

Nesistebiu, kad knyga man ganėtinai patiko, nes kadaise skaičiau „Pietinia kronikas“ ir vėl nusikėliau į tuos laikus kai buvau mažas vaikas. Aš vidiako irgi neturėjau kaip Edita, bet su mama žiūrėdavom siaubiakus. Šiauliai mano gimtasis miestas ir visas tas vietoves, paminėtas knygoje, žinau. Prisimenu kaip tais laikais visko trūkdavo, bet norėjosi ir tų filmų ir kasečių, ir gražių drabužių. O užsienis buvo pasakų rojus. Tad knyga tikrai sukėlė daug prisiminimų. 

Pati Edita kiek erzino, nes svaigo dėl to Raimio kiekvienam skyriuje. Todėl palaikiau Moniką ir Garfildą, kurios liepė jai baigti svaigti. Bet manęs nestebina tokia kvaila meilė. Pats būdamas paauglys buvau įsimylėjęs vieną merginą mokykloje iki negalėjimo. Tad nors ir erzino Edita, tuo pačiu ir jaučiau kažkokį ryšį su ja. Knygoje per humoristinius sakinius nagrinėjamos įvairiausios rimtos temos, lyginamos su filmais. Žinoma, „Editas kompleksas“ turbūt neperspjaus „Pietinia kronikų“, bet knygos viena kitą papildo. 

Skaityti šiaulietiška tarme nebuvo sunku, nes pats lygiai taip kalbu kasdien. Tai buvo mano šnekta parašyta knyga. Tad man tikrai patiko ši knyga. Ji nostalgiška ir linksma, bet tuo pačiu ir rimtų temų netrūksta. Manau, kas skaitė „Pietinia kronikas“ – turi perskaityt ir šitą knygą.

Andrėja "Meilė, stipresnė už kerus"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Amelija netikėta per devynioliktą gimtadienį sužino, kad yra ragana. Naktiniame klube susitikusi su raganiumi Viktu dar nežino kaip jis pakeis jos gyvenimą. Mergina pradeda atrasti savo galias, o Viktas, būdamas raganius, ieško jos. Nes mergina yra ne šiaip ragana… 

Knygos ištrauką skaičiau dar pats dalyvaudamas projekte “Meilė ir Monstrai”. Jau tada užkabino autorės tekstas. Nežinau dar kokiam žanrui priskirti šią knygą, bet manau romantasy geriausiai tiktų. Čia netrūko meilės, aistros ir fantastikos. Autorės sukurta magija yra tokia, apie kokią skaitome romanuose. Kokia norėtumėm, kad ji būtų. Nors realybėje viskas yra kitaip magijos pasaulyje. Tačiau knygoje gausu to, kas žavi. Dėl to knyga man ir patiko taip žiauriai. Lengvai skaitėsi, buvo juntama ta lietuviška atmosfera ir net Joninių naktis miške renkant žoleles, ir Taro kortos, kurias pats skaitau. Toks jausmas lyg knyga būtų parašyta man - būtent tokį žanrą dievinu labiausiai. 

Dabar apie paminėtą Šešėlių knygą… Autorė truputį suklydo. Šešėlių knygas turi Wicca raganos. Wicca pagrindinis įstatymas yra nekenkti niekam, o Gertrūda deja kenkė. Tad tokiai raganai būtų labiau tikusi knyga vadinama grimuaru. Grimuarai yra naudojami visų kitų rūšių raganų. Na, bet autorė turbūt nepasidomėjo nuo skiriasi Šešėlių knygos ir grimuarai. Jos turi panašumų, bet naudojamos skirtingų raganų. Pats esu Wicca raganius tad naudoju Šešėlių knygą. 

Kitas toks užkliuvęs man dalykas, kad visos raganos paklūsta Tamsos valdovui, kuris akivaizdžiai blogiukas. Suprantu, kad Gertrūda ir kitos blogosios raganos su juo susideda. Bet ir gerosios? Kažkas keisto. Gerosios raganos, ypač Wicca raganos, realybėje turi deivę ir dievą. Dievas dar vadinamas Žaliuoju Vyru. Jis geras, nors ir su ragučiais. O va Tamsos valdovas man nepriminė jo nė iš tolo. 

Viršelį autorė kūrė pati dirbtinio intelekto pagalba. Turbūt daug kas ims vaipytis ir burbėti. Bet ne aš. Aš esu tas, kuris pasitelkiu visas naujausias technologijas ir jomis žaviuosi. Man patinka viršelis. Jis toks magiškas, žiūrint į jį jauti veikėjų ryšį ir meilę. Man svarbiausia yra pati istorija, tai kas viduje, o viršeliai gali būti sukurti tiek žmogaus, tiek kompiuterio - man tai įtakos nedaro. Anaiptol, džiaugiuosi, kad autorė prisidėjo prie knygos apipavidalinimo. 

Knygą rekomenduoju tiems, kas jau pavargę nuo užsienio romantasy knygų. Lietuviškas romantasy yra kitoks, savitas ir toks artimas.

Maia Toll "The Illustrated Crystallary"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai nuostabiai iliustruota knyga. Tačiau nereikia apsigauti – tai nėra kristalų aprašymų knyga. Tai knyga, kuri ateina kartu su kortomis, kuriomis galima burti, o pati knyga yra atsakymų orakulas. Kortų iš viso yra 36. Taip pat knygoje pateikiami ritualai skirti kiekvienam kristalui ir jo kortai. Tad knyga skirta daugiausia naudojimui, o ne šiaip skaitymui.

Man knyga labai patinka. Šioje serijoje yra dar dvi knygos tuo pačiu principu. Gale knygos yra rašoma kaip burtis šiomis kortomis. Iš tikrųjų tai labai lengva, nes yra tik trys būrimo būdai: traukti vieną kortą, dvi ar tris. Nemaišyti šių kortų su Taro kortomis, nes tai orakulo kortos. Orakulo kortos skiriasi nuo Taro kortų, nes jos dažniausiai individualios ir jų interpretacija skiriasi priklausomai nuo kortų malkos. 

Knyga rekomenduoju visiems, kas mėgsta burti orakulo kortomis ir žinoma turėti tokią gražią knygą savo bibliotekoje yra tikras lobis. 

Lavisa Spell "Pavojingas meilės romanas"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Herkus naktinių klubų savininkas, o Ivona jogos trenerė. Jie negražiai išsiskiria Ibizoje, bet vėl susitinka Lietuvoje, kur Ivona grįžusi bando paversti savo senelių sodybą jogos centru. Netrukus ją pradeda persekioti vyras, kuris nori nupirkti jos sodybą... Herkus ima jai padėti nors neva turi draugę Aistę. Kol Aistė Ivonai pasako, kad jie ne pora... 

Oi kokia aistros ir sekso kupina knyga! Būtent tokia kokias mėgstu. Ir nors skyriai ilgi bei lėtai skaitėsi – buvo malonumas ją paimti į rankas. Seksas jau nuo pirmų puslapių! O dar tokie skirtingi veikėjai įsimylėjo vienas kitą, kad dramos ir karštis tvyrojo aplink. Na, ir žinoma Liliana su savo vyru pasirodo knygoje iš „Meilėje kaip kare“. 

Kas nepatiko knygoje? Vyrų seksizmas ir Ivonos neryžtingumas. Na, panele, patinki tu tam Herkui, tai to laužais. O jau kokie bjaurūs vyrai... Laimei Herkus nebuvo toks... (bent jau vėliau knygoje). O šiaip bendrai paėmus – man labai patiko ši istorija. Visos autorės knygos man patinka. (Na labiau man raganos prie širdies, bet ir šita istorija buvo karšta). 

Paskutiniai knygos puslapiai skriete praskriejo. Yra pačiuose paskutiniuose puslapiuose iškilo vyrų porelė. Labai džiaugiuosi, kad autorė įdėjo ir dviejų vyrukų porelę, nors ir keliais sakiniais. 

Rekomenduoju knygą tiems, kas nesibodi ilgų skyrių ir lėto skaitymo, bet mėgsta deginančią aistrą ir dramas. 

Marius Thalassa "Uždraustasis Egiptas"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Knyga mane sudomino kai pamačiau bibliotekoje. Neplanavau nieko imti, bet šita knyga tiesiog šaukte šaukė „IMK MANE“. Ir paėmiau. Perskaičiau per kelias valandas. 

Egiptas visada mane šaukė nuo mažens nepaaiškinama trauka. Tad nenuostabu, kodėl ir šita knyga mane pašaukė. Tai ne visai istorinė knyga, labiau dokumentinė kaip pats autorius rašė gale. Šioje knygoje yra tik nedaug informacijos apie senovės Egipto mokslą, bet parašyta labai gražia kalba, kad visiškai persikėliau ten, kur buvojo autorius. Kažko naujo nesužinojau, bet buvo labai malonu skaityti taip gražiai parašytą knygą. Ją sudaro šeši skyriai su lauko užrašais ir apmąstymais. 

Niekada nesu buvęs Egipte, bet skaitant šią knygą aš ten pabuvojau ir pajutau viską, ką autorius aprašė. Tikrai knyga nenuvylė per daug, nors buvau nusiteikęs skeptiškai prieš pradedant skaityti. Knyga tikrai privertė apie daug ką pamąstyti. Kam galėčiau rekomenduoti knygą – nežinau. Turbūt tokiems pat Egipto fanams kaip sau.