Tahereh Mafi "Begalinės gijos"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai antroji „Džinų išrinktosios“ knyga. Veiksmas prasideda ten kur baigėsi pirmoji knyga: Tulano karalius pagrobęs Alizę išsiskraidina ant drakono į savo šalį. Kai tuo tarpu Kamranas paveiktas magijos bando atsigauti ir siekia keršto Alizei bei Kyrui. O Alizė susimokė su Kyro motina į nužudyti. Tačiau ar viskas taip paprasta?

Kaip ir pirmoji, taip ir antroji knyga man labai patiko. Šioje netgi daugiau veiksmo. Veikėjai išgyvena tikras kovas viduje. O svarbiausia sunku nuspėti, kas vyks toliau. Vaje kaip mane įtraukė ši knyga! O tas meilės trikampis spėju baigsis kažkuo žiauriu. Na, bet reikia sulaukti kitos dalies.

Aš palaikau Kamraną. Kyras man irgi patinka, nors yra blogiukas, o blogiukai mano arkliukas. Kaip sunku pasirinkti iš dviejų!  Tad dabar laukiu nesulaukiu kada bus išversta trečioji knyga. Mane tikrai užkabino ši istorija ir nors serijų skaityti nemėgėjas esu, bet kai taip gražiai parašyta ir dar gražiau išvesta – norisi skaityti ir nepadėti į šoną. O jau vien kaip man patiko drabužių aprašymai ir gamtos vaizdai. Atrodo filmą žiūrėjau, o ne skaičiau knygą. Visi žino kaip man patinka rytietiški pasauliai, puošnūs rūbai ir meilės trikampiai. 

Na, o knygos galas nebuvo toks plot twist kaip pirmoje dalyje. Tačiau dabar žiauriai laukiu trečiosios knygos. O autorės turi dar parašyti ketvirtą ir penktą knygas. 

Rekomenduoju kaip patinka gan ramus siužetas, bet su aštria pabaiga, meilės trikampiai ir žinoma YA fantastika.

Hisashi Kashiwai "Prarastųjų receptų užkandinė"

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai knyga apie mažą užkandinę, kur dirba tėtis ir dukra. Bet jie šiaip gamina maistą, bet ir yra maisto detektyvai. Žmonės ateina pas juos ieškodami savo ragauto seniai maisto. Ir užkandinės darbuotojai jį randa ir pagamina klientui. 

Dar viena japonų literatūros knyga, kurią perskaičiau ir man labai patiko. Patiko, nes buvo katinas ir žinoma labai mėgstu gaminti maistą. Ypač azijietišką. Knygoje tikrai daug tradicinių japonų patiekalų pavadinimų, su kuriais susipažinau. Netrūksta ir japonų kultūros bei religijos dalykėlių. Visa knyga persmelkta japonų kultūra. 

Jau pastebėjau, kad japonų literatūra labai minimalistinė. Nors gyvenime nepakenčiu minimalizmo, bet literatūroje man tai labai patinka. Tad ir šioje knygoje viskas buvo aprašyta paprastai ir aiškiai. Knygoje yra šešios istorijos, kuriose vis kitoks patiekalas išieškomas ir pagaminamas. 

Labai laukiu ar bus išverstos kitos serijos knygos. Jų pasirodo šiuo metu yra 11, bet visos japonų kalboje... Tad su nekantrumu laukiu kitų knygų ir naujų maisto istorijų. Nes juk maistas visada susiejamas ir su kažkokiu brangiu žmogumi bei gyvenimo istorija. Būtent tai ir buvo aprašoma knygoje. 

Rekomenduoju visiems japoniškos virtuvės gerbėjams ir žinoma visiems, kuriems patinka Japonija. (Bei katinai. Vienas pūkuotis ten vis pasirodydavo).

Toshikazu Kawaguchi "Kol dar neatšalo kava"

⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Tai knyga apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, tačiau tam yra keletas griežtų taisyklių.

Nesu didelis japonų literatūros mėgėjas ar žinovas. Esu skaitęs vos kelias mangas, Haruki Murakami ir Koji Suzuki. Bet mane sudomino šita serija. Pradėjau skaityti ir.... NEGALĖJAU NUTRAUKTI. Taip įsijaučiau į knygą ir veikėjus. Knygoje yra vos 4 skyriai – 4 istorijos. Tad vieną perskaičius jau norisi imtis kitos. Skaitėsi labai lengvai, nors su japonų literatūra yra šioks toks niuansas, kad ją nelengva suprasti ir skaityti, bet bent jau šitas autorius rašo suprantamai. Visos istorijos tikrai jautrios ir gražios.

Sužinojau įdomų faktą – vaiduokliai lankosi tualete. xD Ir tą moterį su balta suknele mačiau kaip Kayako Saeki iš filmo „Pagieža“. Juokiausi skaitydamas garsiai. Mano nuomone šioje knygutėje netrūko ir siaubo, ir mistikos ir net humoro. Tikrai gėriau kavą skaitydamas ir dar rudenį. Kažkaip manęs šita knyga laukė kol ateis ruduo. O kadangi jau Helovynas ne už kalnų – tai tokia mistinė knyga pats tas paskaityti. 

Nedėjau jokių vilčių į knygą. Pasiėmiau ją ir leidau autoriui mane nustebinti. Ir jam pavyko! Kelionės laiku, mistiška kavinukė, keisti veikėjai, siaubo ir humoro žanras – na ko daugiau reikia praleisti puikiai laiką? Manau reikės daugiau dėmesio atkreipti į japonų literatūrą – joje galima rasti tikrų perliukų. Ir aišku pamąsčiau, o ką gi aš veikčiau praeityje? Ilgai galvoti nereikėjo: pasakyčiau savo močiutei prieš mirtį, kad ją labai mylėjau.

Rekomenduoju visiems keistų knygų mėgėjams. 

Jessamine Chan "Gerų motinų mokykla"

⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Frida sunkiai dirba. Ji išsiskyrusi su Gastu ir kas kelios dienos augina savo dukrelę Harietą. Bet taip pervargusi nuo darbo ir vaiko priežiūros ji pamiršta aplankalą darbe ir palieka mažą dukrelę vieną namuose. Kažkas iš kaimynų paskundžia ją vaiko teisėms ir policijai. Taip iš Fridos atimamos teisės globoti Harietą... Po teismo ji iškeliauja į naujovišką mokyklą blogoms motinoms, kurioje turi pasitaisyti....

Nebaigiau skaityti šios knygos, nes... 

Tie daug visko sukasi galvoje apie tokią sudėtingą knygą... Aš palaikiau Fridą, o ne visą teisėsaugą. Mano laikais tokių vaiko teisių nebuvo. Buvau ir mušamas, ir paliktas vienas daugybę kartų, ir klykdavau tada iki pasiutimo, bet laimei niekas manęs neatėmė iš šeimos. Nepaisant nepriežiūros mano šeima mane mylėjo, ir aš juos. Tad dėl tų DVIEJŲ valandų taip nubausti Fridą man atrodo nežmoniška. Vargšei Harietai juk reikėjo mamos, o Fridai dukters. Suprantu kai vaikai atimami iš šeimų, kuriuose jie nemylimi ir mušami, bet šioje knygoje Frida mylėjo savo dukrą ir labai apgailestavo dėl visko. Bet visi psichologai ir teisėsauga kaip kokių šungrybių užsiėdę marazmus apie ją rašė. Tiek visokių emocijų, o ypač pykčio man sukėlė ši knyga. Ypač pykau dėl žmogaus privatumo atėmimo. 

Iš tikrųjų ir nebaigiau skaityti dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau mane pyktis ėmė. Tos lėlės-robotukai man patiko, bet kai Fridai per prievartą liepė glamonėti savo lėlę ir mokytojos mušė lėles.... kas, kad tai bejausmis robotas, man jau buvo per daug. Knyga gera, nieko nesakau, bet man ji per žiauri. Knygoje vaizduojami dalykai, kurie man baisesni už viską pasaulyje: privatumo atėmimas, kišimas savo požiūrių į akis. Pfiu, ačiū Dievui užaugau gal ir nepriežiūroje, bet mylinčioje šeimoje. Nelinkėčiau niekam pakliūti į tokią sistemą galimos ateities, kuri vaizduojama knygoje.

Knyga iš tikrųjų labai gera diskusijoms. Nes ją perskaičius atsirastų visada įvairias nuomones turinčių žmonių. Nors skyriai ilgoki ir jų nėra daug, šriftas smulkokas. Man skaitėsi lėtai. Vertinu knygą vidutiniškai nors ir nebaigiau visos iki galo. 

Rekomenduoju visiems turintiems vaikų ir mėgstantiems diskutuoti. 

J.D. Hortwort "A Witch's Guide to Wildcraft: Using Common Plants to Create Uncommon Magick"

⭐⭐⭐

Knygoje pasakojama apie augalus, kaip juos rinkti, kur rinkti ir t.t. Tačiau autorė išskirtinai rašo amerikiečiams ir net prideda nuorodas internete skirtas JAV kontinentui. Tas mane šiek tiek nuliūdino. Juk anglakalbių skaitytojų yra visame pasaulyje. 

Iš knygos kažko nieko naujo nesužinojau ir nors skaitėsi gan lengvai – man buvo mažai naudinga ši knyga. Na, apie augalus perskaičiau įdomių istorijų, kurių nebuvau girdėjęs, bet pačias augalų magiškas savybes jau žinojau. Gale po kiekvieno augalo aprašymo buvo burtai ar darbeliai ir net valgomi/geriami dalykai, bet jiems reikia priemonių, kurių sunku gauti Lietuvoje. Ir vis tas centravimasis į amerikiečius... juk raganų/raganių yra visur pasaulyje. 

Bendrai vertinu vidutiniškai. Yra įdomių dalykų, verta perskaityti, bet esu skaitęs ir geresnių knygų su mažiau informacijos. Tad patiko, bet... 

Rekomenduoju tiems, kurie dar nepažengę tiek toli kaip aš savo raganos/raganiaus kelyje. 

Tahereh Mafi "Džinų išrinktoji"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Alizė – džinė, dirbanti žemiausio rango tarnaite kilmingųjų namuose. Vieną dieną gatvėje ją užpuola benamis berniukas ir visa tai pamato princas Kamranas. Netrukus ši žinia pasiekia karalių Zaalą. Kuris išsiaiškina, kad Alizės venomis teka ledas ir ji yra senovinės džinų karalystės sosto įpėdinė. Zaalas nusprendžia ją nužudyti... Tačiau jo anūkas Kamranas to nenori... Netrukus benamis berniukas pakviečia Alizę į karališką puotą gavęs kvietimus iš karališkosios šeimos...

Senai beskaičiau fantastikos, o juk tai buvo mano pirmoji literatūrinė meilė. Tad grįžau prie fantastikos. Knyga mane įtraukė jau nuo pirmų skyrių. O jau kaip gražiai viskas aprašyta! Vertėja labai gražiai išvertė šią literatūrinę kalbą. Ta rytietiška istorijos kultūra man labai patiko. Apie džinus nėra tekę skaityti tad buvo smalsu sužinoti apie jų gyvenimą.

Skyriai gan trumpi ir jų daug, tad skaitėsi lengvai. Galvojau gal skaitysis ši knyga sunkiai, bet ne. Viskas skaitėsi sklandžiai. Man tik trūko šio fantastinio pasaulio žemėlapio knygoje, kad įsivaizduoti kur kas randasi.
 
Na, o koks plot twist knygos pačiame gale!! Griebsiu antrąją dalį į rankas nieko nelaukęs. Sunku net rašyti neišduodant, kas ten nutiko gale knygos... Bet užvirė tikra pekla rūmuose. Visa knyga tokia rami buvo, o galas kaip ugnis viską pakeitė. Labai tikiuosi, kad bus išversta trečioji knyga ir leidykla nepamirš šios serijos kai autorė parašys ketvirtą ir penktą knygas.

Rekomenduoju tiems, kam patinka rytietiška aplinka ir norisi paskaityti knygą aprašytą vaizdžiai.

Andrėja "Aš lauksiu tavęs"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Dominyka ir Modestas planuoja pirkti namą, tačiau Modestas kategoriškai prieš Dominykos nusižiūrėtą seną namą Žasliuose. Pora deja išsiskiria... tačiau Dominykos močiutė papasakoja kuo tas namas jai ypatingas... ir Dominyka pradeda močiutės pirmosios meilės paieškas. Kai į Lietuvą atskrenda Haroldas (močiutės pirmosios meilės anūkas), mergina pradeda jį įsimylėti...

Oi kokia graži ir jauki knyga. Verkiau ir iš džiaugsmo, ir iš liūdesio. Nors joje netrūko ir skaudžių įvykių iš Antrojo pasaulinio karo. Autorė man sakė, jog jai labai smagu buvo rašyti šią knygą. Ir tuo nė kiek nesistebiu. Tai labai jauki knyga. Kupina meilės. Man ypač patiko Dominykos senelės pasakojimas ir kaip ji mylėjo savo Kristoferį. Manau tokia meilė galima tik vieną kartą gyvenime.
 
O jau kokios meniškos erotinės scenos... Pridedu citatą: „Haroldas glamonėjo vidinę jos šlaunies pusę kilo vis aukštyn ir pasiekęs merginos Veneros trikampį drąsiai įslydo į karštą ir drėgną jos esybės šventovę.“. Negaliu atsigrožėti kaip gražiai ir poetiškai aprašytas toks veiksmas. Viskas stovi  man prieš akis kaip kokiame filme.

Rekomenduoju visiems, kam patinka sena meilė ir senos istorijos, bei graži bei poetiška erotika.