Freida Mcfadden "Nekviesta viešnia"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Keisė gyvena miške apgriuvusioje trobelėje ir greit prasidės audra. Namo šeimininkas nesutinka remontuoti stogo. Prasidėjus audrai savo pašiūrėje Keise randa... mergaitę.... Prasideda šiurpūs dalykai...

Šita autorė NIEKADA nenustos manęs stebinti. Per ją įsitraukiau į trilerius. Ir ši knyga man nunešė stogą! Iš pradžių atrodė kaip įprastas šiurpokas trileris, na bet pabaiga visiškai viską apvertė kojomis. Būtent tuo ir garsėja ši autorė, kad pabaigos būna visiškai ne tokios kokios tikiesi. Tikrai skaitant knygą nė kruopelyte neatspėjau kaip baigsis viskas. Po kol kas tai mėgstamiausia mano autorės knyga. Ir labai tikiuosi ateityje bus išversta daugiau jos knygų, nes noriu DAR. Autorė moka puikiai rašyti trilerius ir susukti galvą skaitytojui. 

Rekomenduoju tikrai visiems, kas mėgsta šią autorę ir trilerius. Tikrai siužetas nepaleis ir norėsite skaityti toliau, o pabaigoje nebeišeis padėti knygos į šoną.  

Toshikazu Kawaguchi "Kol dar neišnyko prisiminimai"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Tai trečioji serijos knyga. Dabar veiksmas vyksta Hakodatės miesto kavinėje, kurioje taip pat galima grįžti į praeitį. Šioje knygoje pateikiamos keturios istorijos. 

Iš tikrųjų dievinu šią seriją, tad su nekantrumu laukiau šios dalies. Skaityti buvo labai lengva. Man labiausiai patikusi istorija buvo pirmoji – apie dukrą, kuri keliavo į praeitį iškoneveikti tėvų. Su šita istorija labiausiai save asocijavau, nes jei galėčiau grįžti į praeitį, turiu ką iškoneveikti, bet aišku veikėjos istorija pasisuko gražesne linkme nei aš būčiau pasirinkęs.  

Antroji istorija buvo apie komiką, kuris atvyko susitikti su mirusia žmona ir norėjo patapti kavinės vaiduokliu, bet istorija ir vėl pasisuko labai gražia linkme. 

Trečioji istorija buvo apie merginą netekusią savo sesers ir negalėjusią susitaikyti su jos mirtimi.

Ketvirtoji istorija buvo apie kavinės darbuotoją, kuris nespėjo prisipažinti meilę Nanako prieš jos mirtį. 

Visos istorijos baigėsi gražiai ir beveik visi veikėjai liko laimingi. Man labai patiko Sači, kuri ir pilstė kavą keliauninkams į praeitį. Septynmetė, bet suaugusios moters protu. Ir ji dar skaitė tokias rimtas knygas. Knyga labai tinkama tiems, kas nori širdį sušildančių istorijų, gilių emocijų ir gražių pabaigų. Tad jei skaitėt primas dvi knygas, būtinai turite perskaityti ir šitą. 

Freida McFadden "Tarnaitės vestuvės"

 

⭐⭐⭐⭐

Šioje novelėje aprašomos Milės vestuvės su Enzu. Rytas prasideda nuo grasinamo skambučio, apie kurį Milė nieko nesako savo būsimam vyrui. Vėliau įvykiai pradeda klostytis labai greitai...

Novelė man tikrai patiko. Nors, ką galima pasakyti apie tokią trumpą knygutę? Veiksmas buvo įtemptas nuo pirmo puslapio. Perskaičiau per porą valandų. Pabaiga žinoma laiminga. Nors ne visiems veikėjams. Tačiau susiskaitė tikrai maloniai, atitraukė mintis nuo savų problemų. Kažkaip norėtųsi šioje serijoje ir daugiau knygų, nes pagrindiniai veikėjai man tikrai patinka. 

Rekomenduoti galiu visiems Tarnaitės gerbėjams. Ir nors novelė persiskaito greitai, viskas vyksta žaibišku greičiu, bet pasinerti į Milės vestuves tikrai verta. 

Julie L. Hall "Narcizas tavo gyvenime"

⭐⭐⭐⭐

Mano atsiliepimas bus trumpas ir aiškus. Knygą įvertinau nešališkai ir objektyviai. Taip, parašyta gerai. Taip, informacijos daug. Taip, skaityti lengva ir suprasti lengva. Bet knyga yra skirta aukoms, o aukų aš negaliu pakęsti. Iš asmeninės pusės: NEKENČIU šitos knygos. Norėjau ne kartą sviesti į sieną. Skaityti apie save nebuvo malonu. Prašom, skaitykit. Sužinosite kaip su manim susidoroti. Pilna knygų kaip su mumis susidoroti. Bet ar yra bent VIENA knyga pasaulyje, kuri būtų skirta PAČIAM narcizui? Vien tik aukoms, aukoms, aukoms. Jums mat blogai... O MUMS? Kodėl niekas neparašo knygos „Tobuliausias Narcizo Vadovas. Kaip suėsti ir kaulų nepalikti“. Nenorėjau leistis į asmeniškumus, bet... Bet kaip minėjau, vertinu objektyviai, tik reikia atsako šiai knygai iš pačio narcizo pusės. 

Agnė Bausienė "Milijonieriaus skola"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Istorija tęsiasi, kur baigėsi pirma dalis. Šį kartą knygą pasakoja Aliotas. Jo priešai pastebėję Samantą vakarėliuose supranta, kad Aliotui ji svarbi ir jai iškyla pavojus. Tad Aliotas ją vėl atsigabena į savo namus, kur prasideda aistros. Tačiau Alioto priešai nerimsta... 

Kadangi istorija tęsiasi iš Alioto pusės, skaityti buvo net dar įdomiau nei pirmąją dalį. Knyga man labai patiko kaip primoji dalis. Tikras meilės romanas: saldus, aistringas ir žinoma netrūko kriminalinių dalykų, kas buvo lyg aštrus prieskonis. Netrūko tikrai ir kriminalinių dalykų, kovų bei įtampos. 

Perskaitęs abi knygas galiu teigti, jog šita serija pakliūna į insta-love kategoriją, nes veikėjai įsimylėjo vienas kitą labai greitai. Ir kam nepatinka toks greitas meilės atsiradimas tarp tokių skirtingų pasaulių asmenybių – neskaitykit. Aš nelabai mėgstu kai iki meilės eina ilgas kelias knygose. Tad šita serija man buvo kaip saldainis. Žinoma, toks saldainis kuris turi aštrių pipiriukų. Ir kas nemėgstate saldžių dialogų, kur veikėjai seilėjasi vienas dėl kito – šita serija ne Jums. 

Skyriai ilgi, jų nedaug, bet skaitosi labai greitai ir lengvai. Kas nemėgstat ilgų ir sudėtingų sakinių knygose – čia jų nėra. Viskas parašyta suprantama, aiškia kalba. To seilėjimosi ir apmąstymų – nemažai. Man labai patinka ši autorė. Turiu ir skaičiau visas jos knygas. Ir galiu pasakyti – jos stilius mano arkliukas. Ypač kai norisi kažko lengvo ir neįpareigojančio. 

Agnė Bausienė "Skola milijonieriui"

 

⭐⭐⭐⭐⭐

Samanta po skaudžių tėvo laidotuvių yra pagrobiama paslaptingo milijonieriaus Alioto. Mergina turi išmokėti jam tėvo skolą. Taip prasideda pavojinga, bet labai aistringa istorija...

Žinoma, kad knyga man patiko labai. O kam nepatiko – na kam Jūs skaitot, jeigu ne Jūsų žanras. Meilės romanai apie milijonierius daug kam nepatinka. O čia klasikinė vargšės mergelės ir turtingo vyruko meilės istorija. Atrodytų nuvalkiota, nuspėjama ir atsibodusi, bet man patiko ir taškas. Skaitėsi labai greitai ir lengvai, nors skyriai ilgi. Aš puikiai praleidau laiką su knyga ir nekantrauju imtis antros dalies. 

Kodėl niekas nerašo meilės romanų apie vargšus ir benamius? Paprasčiausiai todėl, kad galima pasižiūrėti „TV pagalbą“ per televizorių ir viskas tuo pasakyta, kokios ten „meilės“ istorijos. Visi rašytojai rašo apie turtingus veikėjus, nes gi įdomu kai nėra jokių rūpesčių išskyrus seksą ir meilės nuotykius. Taip jau yra literatūros pasaulyje. Ši knyga yra būtent tokia: jokių rūpesčių, saldu, paslaptinga, turtingas milijonierius gyvenantis prabangiame name, kuriame įkalinta Samanta. Bet tai ir „veža“ – nori sužinoti KODĖL jos tėvas skolingas Aliotui, KUO užsiima Aliotas... Ir tos paslaptys verčia skaityti toliau. Čia klasikinis meilės romanas – čia ir turi būti saldu bei aistringa. 

Šios dalies pabaiga skaudi.... Tikrai išspaudžiau ašarą, nes ir pats buvau taip atstumtas tad skaitant grįžo skausmingi prisiminimai. 

Rekomenduočiau tik tiems, kam patinka būtent šis žanras ir milijonieriai. 

Rimantas Kmita "Editas kompleksas"

 

⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Edita įsimylėjus kaimyną Raimį, bet pastarasis jai nerodo jokio dėmesio. Ji dirba videonuomoje ir filmai visas jos gyvenimas. Videonuomoje ji jaučiasi savo vietoje, o štai namuose pragaras: geriantis bedarbis tėvas ir gyvenimu nusivylusi motina. 

Nesistebiu, kad knyga man ganėtinai patiko, nes kadaise skaičiau „Pietinia kronikas“ ir vėl nusikėliau į tuos laikus kai buvau mažas vaikas. Aš vidiako irgi neturėjau kaip Edita, bet su mama žiūrėdavom siaubiakus. Šiauliai mano gimtasis miestas ir visas tas vietoves, paminėtas knygoje, žinau. Prisimenu kaip tais laikais visko trūkdavo, bet norėjosi ir tų filmų ir kasečių, ir gražių drabužių. O užsienis buvo pasakų rojus. Tad knyga tikrai sukėlė daug prisiminimų. 

Pati Edita kiek erzino, nes svaigo dėl to Raimio kiekvienam skyriuje. Todėl palaikiau Moniką ir Garfildą, kurios liepė jai baigti svaigti. Bet manęs nestebina tokia kvaila meilė. Pats būdamas paauglys buvau įsimylėjęs vieną merginą mokykloje iki negalėjimo. Tad nors ir erzino Edita, tuo pačiu ir jaučiau kažkokį ryšį su ja. Knygoje per humoristinius sakinius nagrinėjamos įvairiausios rimtos temos, lyginamos su filmais. Žinoma, „Editas kompleksas“ turbūt neperspjaus „Pietinia kronikų“, bet knygos viena kitą papildo. 

Skaityti šiaulietiška tarme nebuvo sunku, nes pats lygiai taip kalbu kasdien. Tai buvo mano šnekta parašyta knyga. Tad man tikrai patiko ši knyga. Ji nostalgiška ir linksma, bet tuo pačiu ir rimtų temų netrūksta. Manau, kas skaitė „Pietinia kronikas“ – turi perskaityt ir šitą knygą.