Laima Lavaste "Kunigas Ričardas"

 ⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Kaip čia nusprendžiau skaityti šitą knygą irgi nelabai suprantu. xD Tiesiog bibliotekoje pamačiau lentynoje ir pagalvojau, kad būtų neblogai perskaityti. Aš religingas, bet biografijų nelabai mėgstu. Šitą kunigą turbūt visi yra matę televizoriuje. Tad buvo įdomu paskaityti kokia jo nuomonė apie įvairius gyvenimiškus dalykus.

Taigi... Knyga storoka, bet skaitėsi tikrai lengvai ir greitai. Ji prasideda biografinėmis kunigo detalėmis. Mane tikrai apstulbino kaip taip sunkiai gyvenusioje šeimoje išaugo toks geraširdis žmogus ir dar tokį nepriteklių laiko laime. Bet viską susumavus iš tikrųjų jis užaugo laimingoje šeimoje. Tie biografiniai skyriai man truputį įkyrėjo, nes kaip jau minėjau nesu mėgėjas skaityti biografijas.

Toliau prasidėjo skyriai apie religinius dalykus. Dauguma dalykų papasakoti gražiai ir su juo sutinku, bet kai kalba pasisuko apie lytiškumą tai jau vartyti akis nebeužteko. Norėjau sviesti knygą į sieną, bet kadangi ne mano buvo, tai... Tarp eilučių buvo galima išjausti jo homofobiją ir transfobiją. Galbūt sakysite visi kunigai tokie. Tikrai ne. Pažįstu šiuolaikiškų pažiūrų kunigų. Užkliuvo ir jo požiūris į Helovyną. Padvelkė kažkokia netolerancija kitiems tikėjimams. Wicca tikėjime Helovynas yra didžiausia šventė.  Pavarčiau akis ir keliavau tolyn. Tai va, čia buvo dvi temos ir du skyriai, kurie man nepatiko ir supykdė. Na buvo dar šiokių tokių niuansų, kurie kliuvo man, bet tiek to.

Kam rekomenduočiau knygą? Tiems, kas nebijo būti įžeisti ir supykdyti. :D Na, ir kas nori geriau suprasti krikščionybę.

Benas Lyris "Išgydytos mintys"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS.

Kaip čia sugalvojau imtis kunigo knygų – nežinau. Tiesiog nusprendžiau bibliotekoje paklausti ar turi šio kunigo knygų. Pasirodo ne. BET... gavo pačią naujausią. Taigi pirmasis mūsų bibliotekoje nusidžioviau šią knygą.  

Knyga tikrai ne iš lengvųjų skaityti. Nors ir plona, bet skaičiau ilgiau nei tikėjausi. Nes norėjosi įsidėti į galvą, ką skaitau. Knygoje taip pat gausu fotografijų, skyriai neilgi, yra nemažai autoriaus homilijų, kurios na... gan ilgos ir be pastraipų. Knyga parašyta tarsi dialogo forma. Žurnalistė užduoda klausimus, o autorius išsamiai atsako.

Na, patiko man ši knyga. Tai pirmoji autoriaus knyga kurią perskaičiau. Autorius pasirodė tikrai šiuolaikiškas ir geros širdies kunigas. Kad daugiau būtų tokių kunigų! Turbūt reikės ieškoti kitų jo knygų, nes man tikrai labai patiko jo rašymo stilius. Kadangi esu praktikuojantis katalikas, man ši knyga sukėlė daug jausmų ir apmąstymų. Joje radau tikrai gerų ir patarimų, ir autoriaus išgyvenimų, ir kaip tapti geresniu žmogumi.  

Kam rekomenduočiau šią knygą? Pirmiausia tikintiesiems, bet manau ir kitų tikėjimų žmonės rastų čia gražių dalykų.

"Katalikų maldos ir giesmės"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Savo religinėje kolekcijoje dar neturėjau giesmyno. Kaip taip gavosi – nežinau. Bet nusprendžiau įsigyti.

Knygoje yra ne tik giesmės, bet ir daug kitų dalykų, kurių neturėjau kitose knygose. Čia rasite maldas, litanijas, Mišių tekstus ir dar daug kitų dalykų. Nemažai teksto pateikiama ir lotynų kalba, kas man labai patinka, nes sunku rasti lotyniškus tekstus kai rašau ir reikia informacijos.

Skaitant apie visas nuodėmes net apstulbau, kad ten visos mano nuodėmės surašytos. Baisu pasidarė kiek blogybių esu padaręs ir koks žmogus esu. Bet gerai, kad radau šitoje knygoje tiek informacijos. Knyga kažkuo panaši į Liturginį Maldyną, bet mano nuomone čia daugiau visko ir detaliau aprašyta. Giesmės su natomis. Gaila nebeturiu savo pianino... Ech.

Dabar apie knygą kaip apie fizinį daiktą: yra trys skirtukai Lietuvos vėliavos spalvų, viršelis kuklus, bet sakyčiau ir kažkiek prabangus. Na, o knyga mano katėms taip patiko, kad sugebėjo apgraužti du kampus. xD Popierius labai plonas, kaip Biblijos – tai man patinka labai.

Rekomenduoju visiems tikintiesiems, o labiausiai knyga tiktų kaip dovana Pirmosios Komunijos proga. Ir šiaip visiems, kas renka religines knygas.

Inga Juodkūnė "Vilties knyga"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Tai knyga apie žmones ir sunkumus, su kuriais jie susiduria gyvenime bei iš kur semiasi vilties gyventi toliau. Tai 14 istorijų apie garsius žmones ir jų bėdas. Knyga skaitėsi gan lengvai ir tikrai man įkvėpė vilties. Buvo labai įdomu sužinoti, su kuriais sunkumais susidūrė ir tebesusiduria garsūs žmonės. Istorijos įkvepia kad net sunkiausiais momentais yra vilties. Du žmonės net kalbėjo apie LGBT žmones. Tad jų istorijos man artimiausios. Labiausiai man patiko kunigo istorija, nes tokia išskirtinė.

Mano istorija buvo patyčios mokykloje, vienatvė, meilė be atsako, ligos... Apie psichikos sveikatą reikia kalbėti kaip ir visi istorijų autoriai sako. Aš taip pat daug visko išbandžiau kaip ir knygos žmonės, bet save atradau dvasiniame kelyje – religijoje. Dabar nebesijaučiu vienas, nebereikia man jokių meilių-seilių ir ligos palengvėjo kai ėmiau daugiau melstis ir lankyti bažnyčią. Jei žmonės tavęs nemyli dar nereiškia, jog Dievas nemyli. Mano viltis yra Dievas.

Knygą rekomenduoju visiems, nes joje tikrai kiekvienas galime rasti sau artimą istoriją.

Gabiele Amorth, Paolo Rodari "Paskutinis egzorcistas"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Nieko negalvojęs užsisakiau šią knygą, nes jau buvau skaitęs „Egzorcistai ir psichiatrai“. Tad griebiau ir šią knygą. Joje autorius pasakoja apie daug įvairių egzorcizmų ir kam jie buvo atlikti – netgi su maldomis, kurias naudojo autorius. Ši knyga yra viena iš autoriaus knygų, kurios įkvėpė siaubo filmą „Popiežiaus egzorcistas“, kurį taip pat visai nesenai peržiūrėjau ir buvau sužavėtas koks geras filmas – būtent mano skonio ir žanro.

Skaitėsi labai lengvai, perskaičiau vos ne per vieną naktį. Knygoje paminėtas ir šv. Benedikto egzorcistų medalikėlis, kurį ir aš turiu. Daug metų jį nešiojuosi su savimi, o nežinojau kas per daiktas kol vienas žmogus nepaaiškino. Taigi... knyga man tikrai patiko, nes ne vien apie egzorcizmus buvo kalbama, bet ir apie tokius dalykus kaip satanizmas ir jo pavojus sielai. Labiausiai man įstrigusi citata buvo: „Niekada ne per vėlu atgailauti ir grįžti pas Dievą“.

Sunku buvo patikėti, kad autorius mini, jog daug vyskupų ir kardinolų netiki Šėtonu ir nevertina jo atliekamo darbo. Aš tikiu, jog šėtonas egzistuoja ir buvau susidūręs su vienu keistu reiškiniu, bet neminėsiu tos istorijos, nes ji gan gėdinga. Tai ką padariau galėjo baigtis blogai man, na bet matyt tikėjimas išgelbėjo ir neapsėdo manęs velnias.

Taigi kam rekomenduočiau šią knygą? Na, tai pirmiausia visiems krikščioniams, kurie ieško atsakymų kaip apsisaugoti nuo šėtono. 

"Liturginis maldynas"

 ⭐⭐⭐⭐⭐

Nusipirkau šį 2016-ųjų liturginį maldyną 2017 ir nuo tų metų vis skaitau reikalingas maldas. Knygoje yra visko ko tik gali reikėti, bet kadangi čia 2016 metų leidimas, tai gali būti kai kas jau pasenę. Kilnojamųjų švenčių lentelė surašyta iki 2042 metų, tad iki tų metų pakaks man ir šito maldyno. Vienas žmogus atvedė mane į doros kelią pagaliau, o buvau sūnus palaidūnas visą gyvenimą. Tai dabar tas maldynas visada šalia manęs kai miegu.

Dabar papasakosiu kaip ėjau išpažinties po 24 metų. xD Perskaičiau viską šiam maldyne kas ir kaip, nes po tiek metų nieko neprisiminiau. Visą naktį kaliau tą maldyną kaip prieš kokį egzaminą. Egzaminui pas Dievą. Nuėjau tos išpažinties drebančiomis kojomis ir... PAMIRŠAU VISKĄ ką kaliau visą naktį. Sugebėjau prisiminti tik pradžią. Na, gavau tris Tėve Mūsų už savo nuodėmes ir nuėjau melstis ir vėl smegenys išsijungė. Pamiršau ir supainiojau žodžius. Tad ne viskas man ėjosi pagal maldyną. xD

Na ir rašant savo knygas apie kunigus pravertė čia surašytos apeigos. Nors niekas niekada neina pas mane pagal planą.

Na, ką gi. Kaip čia vertinti ir taip turbūt aišku. Padeda man šita knyga visokiausiais keistais atvejais kai išeities nematyti.

Damon Galgut "Pažadas"

 ⭐⭐

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Amor parvežama iš mokyklos, nes mirė jos mama. Prasideda laidotuvės, susirenka visi artimieji, tačiau tėvas labai nepatenkintas, kad žmoną laidos žydai žydų kapinėse. Praėjus devyneriemsmetams miršta jis pats- vėl visi susirenka...

Oi, nežinau net ką čia rašyti... Knyga man nepatiko. Nemėgstu duoti žemų įvertinimų knygoms ir jas peikti, bet šitoji mane labai nuvylė ir nepateisino lūkesčių. Skyriai nesvietiškai ilgi. Dialogai nežymimi brūkšneliais, tad skaityti buvo sudėtinga kai nesupranti kur tiesioginė kalba. Pirmas skyrius vien apie motinos laidotuves, antras apie tėvo laidotuves ir t.t. Visa knyga vien mirtys ir laidotuvės. Galiu pagirti tik, kad gražiai parašyta, nes gausu įdomių palyginimų. Bet visa kita man buvo nuobodu ir beprasmiška. Jokio veiksmo, jokio įdomumo. Kankinau su šita knyga ir baigti turėjau tik dėl to, kad reikėjo aptarti knygų klube.

Man šiaip patinka visos knygos, mėgaujuosi istorijomis, veikėjais, bet čia tas išskirtinis atvejis kai niekuo aš čia nesimėgavau ir man istorija nieko nereiškė. Neradau nei savęs knygoje, nei jutau kokį malonumą skaityti. Gal tik tiek, kad lengvai skaitėsi pliusas. Kitu atveju nebūčiau kankinęsis iki pabaigos. Gal kam nors ir patiks ši knyga, bet man ji nepatiko.

Kam galėčiau rekomenduoti tokią knygą? Ogi niekam.